Archive for category Kūrybiniai darbai

 Žvelgiu į praėjusį 100-metį…

Posted by on Trečiadienis, 14 vasario, 2018

        DSC_0058-1_mr1518542210840

Išvykstant (Tremtis)

Naktis – bežvaigždė, juoda –
Nuščiūva ir traukiasi.
Nes kai kam ,,šiąnakt“ virs ,,kažkada“,
Bet amžinai skaudės prisiminimuose.

 

Grėsmingi smūgiai į duris.
Baimė man suriša kojas.
Pikti riksmai suplėšo mintis,
O jie -,,skubėk!“- vis kartoja.

 

Jie vagia mano praeitį
Užtrenkdami namų duris.
Ašaros degina veidą,
Ir nežinau, kokia bus ateitis.

 

O gal bijau žinoti?..
Nes aš tokia – jau ne viena,
Matau – minia nenori pasiduoti.
Bet, deja, čia pasilikt nelemta.

 

Sausakimšame vagone
Dūsta kraujuojanti širdis.
Nerimas bėgioja akyse,
Kol tolyn neša ratų bildesys.

 

Nesuprantu, kas vyksta.
Tik tuštuma ir ilgesys viduje.
Ir žiaurią ateitį nujausdama
Gūžiuosi vagono kampe.

 

Naktis – pavargusi, šalta –
Su rytu apsikeičia.
Nes man žiaurus ,,šiąnakt“ virs ,,kažkada“,
Bet amžinai skaudės prisiminimuose.

 

 

          Mano miškas

 

Čia – tylu.
Tik ošia kartais
Keistu ritmu
Pavargėliai medžiai.

 

Man ramu.
Paleidžiu nekantrias mintis.
Dabar tik aš esu
Su savo praeitimi.

 

Ir išgirstu,
Kaip medžiai šnabžda.
Ir visa akimis regiu,
Nors jos ašarose skęsta.

 

Matau – tamsa.
Tarp medžių jis slapstosi.
Galiausiai kaunas.
Ir žūsta mano artimasis.

 

Buvau maža.
Tamsoj jį radau
Ant raudonų samanų.
Norėjau bėgti, bet suklupau.

 

Jo kraują
Dūsaudama gėrė žemė.
O mano veidą,
Kaip ir dabar, ašaros plovė.

 

Jau tamsu.
Ir laisto žemę
Pravirkęs dangus.
Tą pačią tylią žemę.

 

Aš jau einu.
Bet mažą kryžių išvystu
Ir dar trumpam sustoju
Tik trumpam, nes tamsu.

 

Aš išeinu.
Ir seną, pavargusį
Mišką palieku
Saugoti praeitį.

 

Dar grįšiu.
Ir paslaptingų medžių
Šnaresio klausysiu
Apie jų praeitį.

 

Čia tylu.
Tik retsykiais vėjas
Ir aš užklystu
Ir vaikštom tarp medžių senų.

 

           Laisvė

Ją išplėšė
iš mūsų rankų.
Paniekintą išvilko
Iš jos gimtų erdvių.
Ir uždarė palėpėj.
Surakino.
Neleido kalbėti.
,,Nebegrįši!“- grasino.

 

Tada jie atėjo
Pas mus.
Ir bandė Ją
išplėšti iš lūpų.
Iš kiekvienos širdies.
Kiekvieną dieną.
Valandą.
Minutę.
Ir taip daug
metų
jie mus maitino
užmaršumo nuodais.

Bet, žinot, nuodai –
netikri.
Bent jau mums.
Jie neveikė
viltingų širdžių
ir meilės Jai.

 

Mums pėdas badė
pasėtos
kraujo rožės.
Kiekvieną dieną.
Valandą.
Minutę.
Bet nepamiršom Jos.
Ji grįš, žinojom.

 

Taip.
Susigrąžinom Ją.
Pavargusią
ir liūdną.

 

Mes vėl Ją
užauginom.
Dabar saugom. Ji čia –
pati svarbiausia.

 

Ji pasakoja
savo istoriją
kiekvienais metais.
Vasario 16-ąją.
Tada mes ištariam
jos vardą.
Ir vėl. Kaip kadaise.
Laisvė.

                                              Agnė Valaitytė, 2c

Naujas mokymo būdas – sferinis kinas

Posted by on Trečiadienis, 27 gruodžio, 2017

Sferinis kinas – tai netradicinis ir įdomus mokymo būdas. Sferine projekcine sistema viso apvalios formos kupolo viduje išgaunamas neįtikėtinas vaizdas. Kupolo viduje susėdusiems žiūrovams vaizdas yra pateikiamas 360° kampu, todėl yra suteikiama galimybė ne tik žiūrėti, bet ir pasijusti neįtikėtinų bei neapčiuopiamų įvykių dalyviais. Sferinis kinas skatina mokinius įsisavinti kuo daugiau informacijos. Kad tai nebūtų tik „sausa“ teorija, mokomoji informacija pateikiama žiūrovams ne tik spalvingais vaizdais, nuostabiais garso efektais ir įtaigiais balsais, bet ir įdomesniu 360° kampo formatu.

Š. m. gruodžio 21d šis neįprastas kino teatras atvyko ir į mūsų gimnaziją. Filmas buvo apie Antrąjį pasaulinį karą, todėl daugumai mokinių ši pramoga buvo itin naudinga, nes filmo turinys glaudžiai siejasi su jų mokomąja medžiaga. Mokiniai, esantys kupolo viduje, buvo itin sužavėti. Jie teigė, jog toks edukacinis būdas yra tikrai naudingas žiniomis, sukelia daug gerų emocijų ir leidžia šiek tiek atsipūsti nuo įprastinių mokymo būdų.

 

Lukrecija Giedraitytė, 2e

Trečioje klasėje rašau dienoraštį…

Posted by on Antradienis, 14 lapkričio, 2017

 Gana

Gana to galbūt…

Paaukojau tavas abejones.

Kitiems jų irgi reikia –

Aš atiduodu tau, mielasis mano vaike.

Subjektyvioji dabartis,

Pasaulis ar kantrybės pakraštys…

Aš išmečiau maldas

Iš lūpų, kurios – atodūsį tą paskutinį…

Ironiška, juk tiek ilgai tikėjosi, kad turi dvynį!

Aš pažadu, jau pamiršau,

Paskutinį kartą mus mačiau, tačiau

Kvepiu aš nauju vėju.

Ak, ir kaip nepastebėjau,

Išsimaudžiau ežere naivybės ar naivumo,

Nešiau mudviejų solidarumą.

Gana tačiau, gana mačiau,

Tuos akmenis vandenyje nusimečiau…

Našta sunkioji, ar tu pasenai?

Viskas yra ir bus gerai.

 

Kodėl  vienetas visada yra vienas?

Vienetui jau nusibodo

Vienišam gyvent be proto.

Vienas vienas, kurgi du?

Dvejete, pabūk nors tu kartu.

Tiek, kiek vienetas prašytų, dvejetą nusipaišytų.

Kad ir kiek jis jam sakytų, šauktų,

Atsako jis nesulauktų.

Gamtos dėsnis, palikimas –

Tragiškasis vieneto likimas.

Lietus verkia, kriokia, lyja-

Vienišas manasis kampas tyli.

Kabo veidrodis ant sienos,

Bet atsakymas – tik vienas.

Egzistencine pasivadino dilema-

Paklausyk –  širdies manos daina!

Vienetas juk niekada nebuvo du.

Ko gi aš nesuprantu?

Pagavai

Pagavai žvilgsnį, pulsą, mintis…

Galvoje dabar niekas nesulaikys…

Ilgesio melancholija burnoje tirpo saldi

Arbatos puodelio ar tavų lūpų pakrašty…

Paskandinau pirštus plaukuos –

Ar paliksi truputį savosios galvos?

Pagavai tu ir metų laikus.

Laikas, tik jis ir gali šnekėt apie mus.

Pagavęs dar kartą ranka ant peties,

Neški atsakomybę manosios širdies.

Jei negali akimis nematyki vilties,

Tik kartą pritrauki  arčiau paskutinį

Pavasario mėnesienos alėjoj

Tu antspaudu pažymėjai krūtinę.

 

(Ne)priklausomybė

Kodėl turėti man yra svarbu?

Galiu ir be problemiškų darinių.

Širdgėla srūva mėlynuoju krauju-

Vis sapnuoju tą mėlį tavųjų akių,

Laukdama šiaurės ar palengvėjimo pašvaistės.

Tave išvydę plaukai beribėm

Trajektorijomis švaistės…

Kam man viso šito reikia?

Senamadiškai švaistėme tik savo laiką.

Pakėlei už ausų, tenai,  aukštai virš debesų,

Ką daryti, jei šios rūšies skausmo

Aš beprotiškai pasiilgstu?

Kodėl taip, kam ir ką? –

Mintyse klausiamoji lavina.

Bet būki geriau tik retorika,

Nesvarbu, ką , kam  ir kodėl…

Kantrybių kasomis pinsiu

Laimę sau ir vėl…

Dailininkė ir fotografė Rūta Bartkutė

Posted by on Ketvirtadienis, 5 spalio, 2017

Rūta Bartkutė, 3c klasės mokinė, fotografija susidomėjo nuo vaikystės. Šiuo pomėgiu ją užkrėtė
tėtis. O piešti pradėjo septintoje klasėje, paskatinta Martyno Mažvydo progimnazijos dailės
mokytojos Ritos Lavrinenkovienės. Be fotografijos ir dailės, Rūta domisi muzika, dainuoja
gimnazijos chore „Atžalynas“. Jau 8-oje klasėje (2015 metais) buvo organizuota Rūtos darbų
paroda „Trapumas“. Parodos darbai papuošė ir tais metais vykusią Jūros šventę, šią parodą
eksponavo ir Pempininkų biblioteka. Po metų, Rūtai jau besimokant „Ąžuolyno“ gimnazijoje,
piešinius galėjo išvysti ir šios gimnazijos mokiniai. Rūta Bartkutė 2014 metais dalyvavo
respublikiniame iliustracijų konkurse „Tavo žvilgsnis“. Jos iliustracija, kaip viena iš geriausių,
pateko į knygą (https://issuu.com/vkif/docs/tavo_zvilgsnis_2014_final). Rūtos fotografija „Vanduo
ir dubuo“ laimėjo I vietą 2014 m. UAB „Klaipėdos vandenys “ surengtame konkurse, o
Klaipėdos policijos 2013 m. organizuotame piešinių/rankdarbių konkurse Rūtos darbas buvo
apdovanotas kaip vienas iš trijų geriausiųjų. Miesto fotografijų konkurse „Polėkis“ 2014m.
R. Bartkutės darbas „Medis“ laimėjo nominaciją „Už kūrybinį montažą“ ir Vyto Karaciejaus
autorinę knygą. Linkime Rūtai sėkmės kūryboje.

Skaistutės Vaičikauskienės kvilingo darbai

Posted by on Antradienis, 12 rugsėjo, 2017

20882619_1740460042648047_6925184956030600309_nMūsų mokyklos bibliotekos vedėja Skaistutė Vaičikauskienė kvilingo technika  (kvilingas  –  tai technika, kurioje naudojamos spalvotos įvairiai susuktos siauros popieriaus juostelės ir iš atskirų elementų klijuojamos kompozicijos) susidomėjo atsitiktinai. Pamačiusi internete darbų pavyzdžių,  nutarė pati pabandyti. Dabar, po daugiau negu 5-erių  metų, kvilingo technika atlikti Skaistutės Vaičikauskienės darbai puošia ne tik biblioteką, bet ir jos artimųjų namus. „Šis pomėgis reikalauja nemažai kantrybės, kruopštumo, bet suteikia naujų spalvų laisvalaikiui“,- teigia darbų autorė.