Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija

Spalio 21-ąją dieną mūsų gimnazijoje vyko oficialus pirmokų susipažinimo vakaras, kurį entuziastingai  organizavo visų 2-ų gimnazijos klasių atstovai. Visi antrokai buvo persirengę indėnais. Vyriausiasis vadas turėjo į savo gentį priimti jaunuosius genties atstovus (visus pirmokėlius). Kad patektų į „Ąžuolyno“ gentį, pirmokai turėjo vyriausiajam vadui aukoti savo aukas (pasirodymus). Vakarą  savo pasirodymu pradėjo 1D klasė.  Užuot pasirodę  scenoje,  jie parodė  filmuką, kuriame puikiai pristatė kiekvieną savo klasės narį. Visi supratome, jog tai linksma, nieko nepabūgstanti klasė, kupina gerų idėjų bei geros nuotaikos. Po šios klasės pasirodė ir 1A. Pasirodymo metu karalius keliavo aplink įvairiausias šalis ieškodamas savo karūnos, kol galiausiai ją rado. Merginos mus nudžiugino šokiu.  Šaunu, kad į vaidinimą buvo įtraukti visi bendraklasiai. Dabar žinosime, jog A klasė gali būti puikūs sekliai. Toliau pasirodymus tęsė 1E klasė. Šio pasirodymo metu berniukai buvo persirengę mergaitėmis, o mergaitės – berniukais. Turbūt niekas nepamiršime jų nenuslopstančios energijos  ir humoro kupino vaidinimo, kuris visiems suteikė gerą juoko dozę.  Vėliau pasirodė 1B klasė.  Tai buvo labai šiuolaikiškas dviejų panelių pokalbis, kuriame jos kalbėjosi apie tikriausiai tik dabartiniam jaunimui suprantamus dalykus, jų pokalbį puikiai interpretavo visi bendraklasiai. Šios klasės pasirodymą pabaigė jau B klasių tradicija tapęs virvutės atlikimas. Šis vaidinimas nustebino tikrai ne vieną žiūrovą! Pasirodymus baigė tikrai ne prasčiausi – 1C.  Ši klasė parodė gilias savo žinias interpretuodami laidą „Dviračio šou“ bei parodijuodami laidą „Dzin“. Šis pasirodymas prajuokino ne vieną. Norime labai padėkoti, pasidžiaugti ir pasveikinti naujuosius „Ąžuolyno“ gimnazijos pirmokus. Visi pasiruošė ir įdėjo daug darbo, džiaugiamės, kad į „Ąžuolyną“ atėjo patys pareigingiausi ir šauniausi!

Simona Šimkutė, 2a

Interviu, manau, su viena svarbiausių mokytojų mokykloje, apie kurią dar daug ko negirdėjote. Tai – „Auštros“ vadovė, šokių mokytoja ir 1C klasės auklėtoja  Loreta Margarita Černeckienė.

1. Nuo kelerių metų pradėjote lankyti šokių būrelį?

– Tikslių metų neatsimenu, bet darželyje. Aš jau tada žinojau, kad būsiu šokių mokytoja, pirmoje klasėje jau turėjau šokių ir teatro grupę.

2. Kodėl nusprendėte būti šokių mokytoja?

– Aš tiesiog žinojau, kad būsiu.  (Kad visi taip žinotų nuo mažens, nes daugelis abiturientų vis dar yra neapsisprendę *)

3. Kaip sugebate rasti bendrą kalbą su šiuolaikiniais mokiniais?

– Man tiesiog atrodo, kad visi jie yra geri, nors visko būna…  Žiūriu į juos kaip į savo vaikus. Žiūriu švelniau į juos, nes juk ši pamoka turi teikti džiaugsmą ir poilsį tokioje stiprioje pagal mokslus mokykloje.

4. Ką galėtumėte pasakyti apie „Auštrą“?

– Mano džiaugsmas ir pasididžiavimas, tik, deja,  šį sezoną labai mažai vaikinų… Nors čia nenuostabu, nes taip jau yra buvę. Tikiuosi, kad kitais metais vaikinų padaugės, bet labai džiaugiuosi, kad tokioje mokykloje pavyksta suburti liaudiškų šokių kolektyvą.

5. Jūs dabar turite ir turėjote auklėtinius. Kas paskatina Jus būti klasės vadove?

– Dabar tai mano trečioji laida, bet pirmieji auklėtiniai man pasiūlė būti jų klasės vadove. O aš sutikau, nes galvojau, kad dažnai keliausime po Lietuvą, daug ekskursijų turėsime, bet, kai gavau juos, supratau, kad tai ne svarbiausias dalykas. Taip pat, kai turi klasę, jautiesi labiau įsitraukęs į  mokyklos veiklą. Be to, kai turi auklėtinius, truputėlį prisišnekini daugiau šokėjų ir į pamokas, ir į kolektyvą.

6. Kas norėtumėte, kad pasikeistų per šokių pamokas?

1.Daugiau vaikų ir ypač vaikinų.

2. Kad mokinių lygis būtų vienodas arba paskirstytų lygius. Nes vienų lygis būna 0, o kiti šoka kaip „Žuvėdros“ šokėjai. Labai sunku išdėstyti pamoką.

3. Kad galėtume pasifilmuoti arba veidrodžius turėtume J Tikrai netrukdytų, bet ir taip gerai, lieka tik svajoti.

6. Kokių linksmų istorijų galėtumėte papasakoti apie „Dainų šventę“?

– Visas gyvenimas ten sunkus, bet linksmas. Man gal labiau siejasi ši šventė ne su linksmumu, bet su jauduliu, grožiu ir jausmingumu.

8. Kas sunkiausia mokytojo darbe ir kas labiausiai patinka?

– Aš save laikau ne stereotipine mokytoja, todėl žiūriu į pamokas gal ne visai kaip mokytoja. Manau, kad  mokiniai turi išmokti šokti, gražiai bendrauti, mergaitę pakviesti šokti.  Net negalėčiau pasakyti, kad sunku. Man darbas – kaip šventė. Tik norėtųsi turėti didesnes finansines galimybes, kad rūbų turėtume daugiau.

9. Ar Jūs šokate, kai tvarkote namus?

– Ne. (Juokiasi) Nei šoku, nei muzikos klausausi. Džiaugiuosi tyla.

10. Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?

– Skaityti, megzti ir lankyti teatrus.

11. Ar turite mėgstamą frazę apie šokius?

– Jeigu gali vaikščioti, gali ir šokti.

12. Ką galėtumėte pasakyti apie šokio galią?

– Šokis gali padėti susipažinti, gerai praleisti laiką, tiesiog gražu žiūrėti į šokantį žmogų, taip pat sveikatai gerai.  Tik jeigu vaikinas užlipa ant kojų, tai… mmm… Padeda atsirinkti (juokiasi).

13. Ar Jūsų mėgstamiausias filmas „Purvini šokiai“?

– Vienas iš mėgstamiausių, jis tarsi tapęs klasika.

14. Kokias žmonių savybes vertinate labiausiai?

– Paprastumą, atvirumą, kad žmogiškai elgtųsi su tavimi.

Mokytoją kalbino Kamilė Butkevičiūtė, 4e

*autorės  pamąstymai