Archive for rugsėjo, 2016

„Du kartus dvyliktokas ir nėkart – vienuoliktokas“

Posted by on Antradienis, 27 rugsėjo, 2016

Praėjusius metus  JAV mokęsis Deividas Kniaževas po mainų programos grįžo į „Ąžuolyną“ kaip abiturientas, tad, manau, atsirado puiki proga pakalbinti jį ir sužinoti dar neišblėsusius įspūdžius apie gyvenimą už Atlanto vandenyno.

  • Kuo skiriasi Lietuvos švietimo sistema nuo JAV?

Ji labai skiriasi. Pirmiausia kiekvieną dieną būna tos pačios pamokos. Pavyzdžiui, mano mokykloje buvo tos pačios 8 pamokos. Gali pasirinkti 8 skirtingus mokymosi dalykus. Jei esi gabus 10-okas,  gali pasirinkti aukščiausią matematikos lygį, todėl pamokoje sėdi ir      10-okai, ir 11-okai, ir 12 – okai. Taip pat pamokos daugiau susietos  su gyvenimiška praktika, atrandi daug galimybių panaudoti tai, ko išmoksti.

  • Kokius dalykus buvai pasirinkęs?

Statistiką, anglų k., kūno k., sveikatą, chemiją, istoriją, programavimą.

  • Ko pasiilgai labiausiai?

Draugų, bet dar nenorėjau grįžti į Lietuvą, labai ten pripratau.

  • Ką pamatei įdomaus?

Čikagą, Metropoliteno meno muziejų, Bostoną, Masačusetso technologijos institutą, Arizoną, Kaliforniją, Nevadą.

  • Ar dalyvavai olimpiadose bei  konkursuose?

Taip, BPA (Business Professionals of America) aš buvau pasirinkęs C++ programavimą ir darbą su „Microsoft Excel“, tame konkurse mokykloje laimėjau 2-ąją  vietą ( „Microsoft Excel“), 1-ąją  vietą (programavimas). Valstijose  programavimo olimpiadoje  nieko nelaimėjau, o „Microsoft Excel“-  vėl 2-ąją  vietą, todėl važiavau į valstybinį etapą (visų valstijų),  ten laimėjau 4-ąją vietą. Dar dalyvavau kituose konkursuose su komanda, dažniausiai laimėdavome  ☺.

  • Ar klasės draugai žinojo, kur yra Lietuva? Kaip tu ją apibūdindavai?

Dauguma nežinojo, bet numanė, kad Europoje. Žinojo tik keli mokytojai. Lietuvą apibūdindavau kaip mažą šalį, kuri yra viena iš Baltijos šalių, prie Baltijos jūros.

  • Kas tau buvo keista JAV?

Parduotuvėse nebuvo įskaičiuoti mokesčiai į kainą (kaip Lietuvoje PVM)  ir juos suskaičiuodavo tik kasoje, todėl reikėdavo turėti daugiau pinigų nei parašyta. Taip pat buvo keistoka, kad visi labai religingi ir lanko bažnyčią kiekvieną sekmadienį.

  • Ar žadi studijuoti užsienyje?

Taip, dabar galvoju apie Didžiąją Britaniją.

  • Kokia valstija tau labiausiai patiko?

Kalifornija, nes aplankėme San Franciską ir Los Andželą – didelius  miestus, kuriuose  tikrai yra ką pamatyti.

  • Ar JAV iš tikrųjų yra svajonių šalis?

Ir taip, ir ne. Aš ten jaučiausi žymiai geriau negu Lietuvoje. Patys žmonės yra draugiškesni ir norintys padėti, bet yra vietų, kaip Holivudo šlovės alėja, kuri atrodo ne taip gražiai, kaip ją parodo per filmus…

  • Jei skristum antrą  kartą, ką darytum kitaip?

Bandyčiau patekti į didesnį miestą, nes dabar pakliuvau į miestelį, kuriame gyvena tik APIE 2000 žmonių.

  • Kaip patekai į šią mainų programą?

Kažkada į mokyklą buvo atėjęs šios programos direktorius Lietuvoje, išklausiau jo pristatymą. Taip pat buvo toks sutapimas, kad mano mama prieš kelias dienas rado internete jų puslapį ir pasiūlė. Po to pristatymo nusprendžiau pabandyti ir patekau.

  • Ar sunki abitūra?

Priklauso nuo dalyko. Pavyzdžiui, matematiką aš jau išmokau JAV, tačiau su lietuvių kalba yra daug spragų ir šiek tiek baisu pagalvojus apie egzaminą.

  • Kur tau patiko labiau gyventi:  Lietuvoje ar JAV?

JAV, gal tas pirmas įspūdis, nauja vieta, nauja šalis, net po metų nesinorėjo išvažiuoti, norėjau pasilikt ilgiau.

  • Kur tau buvo lengviau mokytis?

Sakyčiau, kad JAV,  vien dėl to, kad neužduodavo tiek daug namų darbų ir kontroliniai būdavo lengvesni.

  • Ar patiko maistas? Amerikiečių stereotipai pasitvirtino?

Sakyčiau, taip, daugelis važiuoja į greito maisto restoranus, buvo šiek tiek keistoka, kad net ir senyvo amžiaus žmonės mėgsta gerti „Coca-Cola“ ar suvalgyti mėsainį.

  • Ar pasiilgai lietuviško maisto?

Pasiilgau ☺. Labiausiai pasiilgau šaltibarščių ir žemaičių blynų.

  • Ar patiko mokykla? Mokytojai?

Mokytojai buvo labai draugiški. Nejauti, kad žmogus yra viršesnis už tave, jog bijotum paklaust ko nors, bet gali bendrauti  kaip su draugu. Kartais per pietus, kai atsisėsdavome su draugais valgyti, prie mūsų prisijungdavo mokyklos direktorius.

  • Kas buvo neįprasta mokykloje?

Pertraukos būdavo labai trumpos ir visose pamokose rašydavome  pieštuku.

Mokykloje dirbo policininkas, kuris prižiūrėjo tvarką.

Mokykloje yra labai populiarus sportas. Pavasarį žaidžiau beisbolą. Taip pat kai kurie į mokyklą eina ne mokytis, bet dėl sporto. Tai skatina moksleivius eiti į mokyklą, nes yra viena taisyklė: jeigu nori sportuoti, būti komandos nariu, pažymiai turi būti C arba aukščiau (daugiau negu 8).

Mokykla turėjo savo šiltnamį, kur galima buvo auginti augalus.

Agrokultūros pamoką pasirinkę mokiniai pavasarį iš kiaušinių išperino ančiukus.

  • Ką dar galėtum įdomaus papasakoti?

Kadangi mane perkėlė iš 11 klasės  į 12-ą, teko patirti mokyklos baigimą, viskas vyko lyg filme (veide pasimato nostalgija)…

Deividą kalbino Kamilė Butkevičiūtė, 4e

„Tu mums viena“

Posted by on Pirmadienis, 5 rugsėjo, 2016

Liepos 4 – 8 dienomis Vilniuje vyko moksleivių dainų šventė  „Tu mums viena“, kurioje dalyvavo ir Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mišrus choras „Atžalynas“ (vadovė Dalia Pilipavičienė) bei jaunimo šokių grupė „Auštra“ (vadovė Loreta Margarita Černeckienė).  Ankstų rytą autobusas pajudėjo Vilniaus link. Apie vidurdienį  pasiekėme kelionės tikslą, apsistojome  „Ozo“ gimnazijoje, tiksliau, sporto salėje, vėliau šia sale  dalinomės  su „INTRUS“ kolektyvu. Vakarop visi važiavome į futbolo stadioną, kur turėjo vykti pirma repeticija. Oras buvo tiesiog nuostabus, nors prognozės sakė, kad šią savaitę lis. Taigi, prasidėjus repeticijai, neilgai trukus pradėjo lyti kaip iš kibiro (aišku, tik nedaugelis buvo pasiėmę lietpalčius, nes juk saulė šviečia J). Ačiū Dievui, tai ilgai netruko, bent jau taip atrodė, bet po keliolikos minučių prasidėjo kruša, teko slėptis po skėčiu, deja, ir jis nelabai padėjo. Pasibaigus repeticijai, nors visi buvo sušalę ir peršlapę, nuotaika buvo puiki. Pavalgę vakarienę, dažniausiai žaisdavome „bulvę“, laikas žaibišku greičiu prabėgdavo ir kelios valandos virsdavo į keletą minučių. O  paskui tiesiog šnekėdavome iki tol, kol prašvisdavo ir likdavo keletas valandų miego, o ryte   laukdavo 10 valandų repeticija. Bet niekas nesijausdavo nuvargęs. Antroji diena buvo panaši, tik repeticija pasibaigė anksčiau, todėl vakare galėjome važiuoti į senamiestį. Smagiai pasivaikščioję, mes nusprendėme užlipti į Trijų kryžių kalną, kadangi buvo naktis (iš liepos 5 dienos į 6d.),  kryžiai buvo apšviesti Lietuvos vėliavos spalvomis. Šiaip ne taip užlipę, mes išvydome nuostabią Vilniaus panoramą. Nusileidę ir pasiekę stotelę supratome, kad mūsų autobusas nebevažiuoja, todėl įlipome į vienintelį, kuris vis dar važiavo, o nuo artimiausios stotelės mums teko eiti apie 3 kilometrus iki mokyklos. Kitos dienos buvo sunkesnės, nes repeticijos tęsdavosi ilgiau, bet jos vykdavo „Siemens“ arenoje, tad bent būdavo geresnės sąlygos. Atėjo penktadienis, renginys praėjo nuostabiai sklandžiai, gražiai ir… greitai. Tai buvo nuostabi patirtis ir puikiai praleistas laikas. Ir džiaugiesi, ir liūdi, kad viskas pasibaigė.

Keletas pagrindinės vadovės,  atsakingos už renginį, perliukų:

  • Kaip senukai pralendat
  • Šaltibarščių maikutės
  • Nėra klausimų, yra smegenys
  • Repeticija bus be rūbų, na… su rūbais, bet be kostiumų…

Kamilė Butkevičiūtė, 4e

Konkurso „Dainuok ir keliauk“ prizas – kelionė į Čekiją

Posted by on Pirmadienis, 5 rugsėjo, 2016

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos choras „Atžalynas“, vadovaujamas Dalios Pilipavičienės, Lietuvos vidurinių mokyklų ir gimnazijų mišrių chorų konkurse „Dainuok ir keliauk“ iškovojo pirmąją vietą. Smagu paminėti, kad mūsų kolektyvas jau ne kartą džiaugėsi prizinėmis šio konkurso vietomis ir laimėtomis užsienio kelionėmis. Tad šį kartą pasirinkome apsilankymą Čekijos kalnuose ir Prahoje.

Savo kelionę pradėjome ankstyvą birželio 21 dienos  rytą ir po ilgesnės nei 13 valandų kelionės autobusu pasiekėme Lenkijos pakraštį bei turėjome galimybę pasigrožėti miesteliu Kudowa Zdrój, kitaip vadinamu „lenkiškuoju Birštonu“. Kitą dieną išvykome pasigrožėti Adršpachų uolienomis. Vaikščiodami tarp uolienų stebėjomės gamtos kūriniais bei džiaugėmės malonia vėsa bei ramybe, sklindančia nuo milžiniškų smiltainių. Plaukiojome plaustu Adršpachų ežeru. Vėliau  kėlėmės į aukščiausią Krkonošių kalnyno bei Čekijos Respublikos kalną-Snežką (1603m.) Nuo kalno viršūnės atsivėrė nuostabi panorama, na, o kaip choristai, pasinaudoję gera akustika, turistus, besigrožinčius vaizdu, linksminome lietuviškomis dainomis. Dienos pabaigoje apsilankėme „Jambo“ safaryje ir Dvur Kralovės zoologijos sode. Smagu buvo žiūrėti į laisvai besiganančius zebrus. Stebėjome žirafas, raganosius, flamingus ir net dramblius, o  pasidomėję ir išsiaiškinę visas antilopių rūšis sėdome į autobusą ir keliavome link Prahos. Paskutinę dieną Čekijoje grožėjomės nepakartojamu, istoriniu, ant septynių kalvų stovinčiu Prahos miestu. Praha garsėja ir stebina savo kultūrine ir istorine įvairove, tai tarsi istorijos vadovėlis, kuriame telpa visų laikotarpių architektūriniai paminklai. Po ilgos dienos, kupini įspūdžių, pasisėmę gerų emocijų ir ,žinoma, dainuodami keliavome namo.Visas „Atžalyno“ choras nuoširdžiai dėkoja Lietuvos vidurinių mokyklų ir gimnazijų mišrių chorų konkurso „Dainuok ir keliauk“ organizatoriams už suteiktą galimybę dainuoti ir keliauti!

Laura Masiliauskaitė, buvusi abiturientė

IMG_7627 IMG_7635 IMG_7677 IMG_7725 IMG_7731