Archive for vasario, 2015

Skiriama abiturientams Šimtadienio proga

Posted by on Pirmadienis, 23 vasario, 2015

Kiek kartų dar aš pastraipas rašysiu,
Kol išmoksiu cituoti Donelaičio „Metus“.
Kiekkart dar parabolę savo sąsiuviny brėšiu,
Kol suprasiu, kad jų man daugiau neprireiks.

Kiek kartų dar reiks MMB susikurti,
Kol apie įmonę mano internete parašys.
Kiek kartų dar aš atsibusiu prie stalo,
Kol galiausiai suprasiu – nieko gera nebus.
Ir aš norėsiu išeit!

Bet metų dvylika praėjo visai nelauktai,
Aš savo noru egzaminų kėdėj,
Mm, kaip gera būtų dabar tyliai užmigti,
bet laiko nebėra, ne, nebėra,
laikrodis iki egzamino vis tik.. tik.. tiksi…

Nuleidžiu rankas, aš krentu žemyn,
Liko šimtas dienų „Ąžuolyno“ glėby
Bet pakeliu galvą aukščiau – juk aš dar gyvas.
Rankoj laikysiu šimtą, penkis,
Žmonės sakys: „Tu kaip Žemgulys.“

Kiek kartų rašyta, kiek kartų suklysta,
Kiek miego švaistyta dėl vieno tikslo.
O kiek dar, o kiek tų kartų dar bus?
Liko šimtas dienų.

A.Skuodaitė, 3c

Ką mokytojams reiškia Vasario 16-oji?

Posted by on Penktadienis, 20 vasario, 2015

Lino VaicekauskoVasario 16-oji – tai šalies šventė. Gera gyventi ir dirbti gimtoje šalyje.

Direktoriaus pavaduotoja Virgenija Valaitienė

Vasario 16-oji – svarbi mūsų tautos šventė. Ir tą dieną svarbu, kad iš tiesų švęstume miestuose, gatvėse, aikštėse. Norėčiau palinkėti visiems Lietuvos žmonėms siekti vidinės laisvės, tolerancijos.

Rusų kalbos mokytoja Žana Agafonova

Vasario 16-oji yra be galo svarbi diena Lietuvai. Ji reiškia laisvę ir išsivadavimą. Tai tarsi šalies gimimas iš naujo.

Anglų kalbos mokytoja Inga Mickevičienė

Aš esu lietuvė, labai myliu Lietuvą. Ji gražiausia pasaulyje šalis. „Išsisupus plačiai,/ Vakarų vilnimis,/ Man krūtinę užliek,/ savo šalta banga.“ (Maironis)

Technologijų mokytoja Dalia Montvydienė

Vasario 16-oji – ypatinga diena – Lietuvos gimtadienis. Šią dieną turime prisiminti visus iškilius Lietuvos žmones. Turime džiaugtis, kad esame laisvi, nepriklausomi, galime kalbėti savo kalba, laisvai reikšti mintis.

Chemijos mokytoja Raimonda Dargevičienė

Vasario 16-oji užima ypatingą vietą lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istorijoje. Minėdami šią dieną, mes turime pakankamai motyvų pamąstyti apie vyresniosios kartos politinę kultūrą ir jų drąsą. Lietuvos valstybės atkūrimo diena yra viena svarbiausių švenčių patriotiškumo jausmą turintiems žmonėms.

Etikos mokytoja Laura Inčerauskaitė

Tai svarbi Valstybei ir kiekvienam jos piliečiui diena (tarp jų ir man). Šventė, simbolizuojanti laisvę.

Kūno kultūros mokytoja Irma Bartninkienė

Kalbino Kamilė Butkevičiūtė, 2e

Emigracija – laimės paieškos?

Posted by on Penktadienis, 20 vasario, 2015

Visiems aišku – lagaminus kraunamės ne šiaip sau. Tačiau ar visada suvokiame priežastis ir tikrai pagrįstai sprendžiame, kad užsienis – geresnė vieta gyvenimui? Mano tikslas tikrai nėra iškelti tautiškumo idėjos, smerkti visus emigrantus antipatriotiškumu ar drastiškai teigti, jog emigrantai – tai nedėkingi, Tėvynės išsižadėję ir savanaudiškai laimės ieškantys snobai. Norėčiau, kad į emigracijos problemą pažvelgtumėte truputį kitaip ir susimąstytumėte, jog emigracija – gal vis dėlto asmeninės laimės ieškojimo ir savęs pažinimo kelionė, o ne bėgimas nuo taip tariamų blogų gyvenimo sąlygų?

Išvykstančiųjų priežasčių kombinaciją sudaro begalinis sąrašas: didesnių pajamų siekis, nebetenkinančios gyvenimo sąlygos, mokslo bei didesnių galimybių siekis, savęs realizavimo galimybės nebuvimas, patirties ieškojimas, ar galų gale labai dažna priežastis – antroji pusė. Šiuolaikinis jaunas žmogus trykšta maksimalizmu, jaunatviškumu ir kūrybiškumu. Didžiulis ryžtas ir noras veikti, keisti, daryti, kurti dažnai nuveda tais keliais, kurie turi ką pasiūlyti ir atrodo įdomūs šiai maksimalistinei, visko ištroškusiai būtybei. Taigi natūraliai kyla klausimas, o tai kodėl Lietuvoje blogai?

Nėra čia taip blogai, tiesiog kai kurie neturi jokio ryšio su savo gimtine, nepaisant to, kad čia gimė. Nei asmenybės lūžio išgyvenimų, nei karjeros kopėčių lipimo, nei savaiminio noro čia likti. Juk ne veltui pasaulis yra vienas didžiulis rutulys ir skirtingas tautas jame skiria ne neprieinama galaktikos erdvė, o perplaukiamos jūros ir vandenynai, perskrendami žemynai ir salos. Juk ne tam visas tas nuostabus pasaulis, kupinas nuotykių, pilnas neįtikėtino grožio kraštovaizdžių, talpinantis begales išskirtinių ir įdomių su sava istorija žmonių skirtas, kad tūnotume viename pasaulio kampelyje ir neišvystume to, ką kiekvienas mūsų turi teisę pamatyti. Juk žemė – lyg žiedas, vadinasi, kur pradėsi savo kelionę, apsukęs ratą, vis tiek grįši ten, nuo kur pradėjai.

Emigracija ir yra laimės ieškojimas, kitų kultūrų pažinimas, tačiau išvykimo svetur sąvoką mes kiekvienas individas formuojame vis kitaip, nes skiriasi mūsų norai, užgaidos ir tikslai. Gal vienam Lietuva – yra širdies namai ir visa kas brangiausia, tačiau kitas gali jaustis kaip namuose net ne savo gimtojoje žemėje. Neskubėkime teisti tų, kurie pasirenka tokį kelią. Galbūt giliai širdyje gimtinė vis dar palaiko tą nenumaldomą ryžtą judėti pirmyn, gal jaunuolis išsiruošė į kelionę skleisti ir garsinti Lietuvos vardą? O gal jo išvykimas paskatins lietuvius susimąstyti, jog skirtingų kultūrų pažinimas padės mums vieni kitus suprasti ir priimti tokius, kokie esame.

Kažkur manyje knibžda mintis, jog Lietuva lyg motina, tokia pati, kuri tave pagimdė, ir anksčiau ar vėliau ateina metas ją palikti ir pradėti savo gyvenimą. Tai galbūt tas dėsningumas, jog vaikučiai lyg paukštukai išskrenda iš mamos lizdo, kai būna pasirengę, gali būti pritaikytas ir emigracijos supratimui? O kas jeigu emigracija, tai kažkam pačios Tėvynės skirtas iššūkis išskristi iš namų ir surasti savąją vietą pasaulyje? Kad ir kaip valdžioje šiltai įsitaisę politikai norėtų, kad Lietuvos nepaliktų šviesioji mūsų karta, jaunuomenė, kuri keičia pasaulį. Tačiau čia ir slypi visa paslaptis, jog aiškiausiai ir ryškiausiai mąstantys suvokia, jog emigruoti – tai pažinti ne tik savąjį kraštą, bet palikti dalelę lietuvio kiekviename pasaulio kampelyje, nuskandinti laimės ašarą kiekvienoje pasaulio upėje, palikti piršto antspaudą kiekvienoje išmintingiausioje pasaulio knygoje ir pažvelgti į aukščiausius pasaulio kalnus. Nes žmogaus laimė slypi visame pasaulyje, tereikia mokėti ją surasti…

Ana Podkolodina  3c klasė

Universitetai užsienyje, privatūs koledžai Anglijoje ir JAV

Posted by on Sekmadienis, 8 vasario, 2015

          100_2933Vasario 2 dieną ąžuolyniečiai turėjo neeilinę galimybę savo mokykloje  pasižvalgyti po parodą „Universitetai užsienyje, privatūs koledžai Anglijoje ir JAV“, kurioje buvo pristatomi ne tik universitetai, bet ir studijų programos bei įvairios stovyklos. Parodoje dalyvavo penkių šalių ( iš JAV, kaip teigia renginio programa, atstovų neturėjome) universitetų atstovai: Danijos, Švedijos, Škotijos, Nyderlandų ir Anglijos.

             Danijai atstovavo Zelandijos verslo ir technologijų institutas. Atstovės mums papasakojo apie puikias mokymosi sąlygas Danijoje:  studijos nemokamos; Danijos gyventojai – pripažinti laimingiausiais visame pasaulyje, o svarbiausia tai, kad studentai Danijoje yra sutinkami kaip asmenybės, todėl didžiausią vaidmenį priėmimo procese vaidina moksleivio motyvacija ir asmeninės savybės.100_2939

          Nyderlandus pristatė Tilburgo universitetas. O štai keletas faktų apie mokslą ten: universitetuose veikia daugybė studentų organizacijų; gyventojai pagarsėję savo tolerancija; studijų metu studentas yra skatinamas reikšti savo nuomonę.

St. Clare‘s koledžui Anglijoje atstovavo labai charizmatiškas vaikinas. Paklaustas, ar lietuviai gerai kalba anglų kalba, jis nusijuokė ir pasakė, kad mes kalbame daug aiškiau ir taisyklingiau nei daugelis jo pažįstamų Anglijoje. Svarios priežastys, kodėl reikia rinktis studijas būtent šioje šalyje: Anglija – ekonomiškai tvirta pasaulyje; nemažai muziejų ir meno galerijų studentams yra nemokami, taip pat ten palankios sąlygos pasiimti paskolą studijoms.

100_2960100_2926

Švediją pristatė Malmės universitetas. Ten visas mokslas yra sutelktas į darbą komandoje. Kodėl Švedija? Pirmiausia, studijos nemokamos; antra, tai antroji technologiškai išsivysčiusi šalis Europoje; ir galiausiai- švedai labai svetingai priima kitų kultūrų žmones.

Moksleiviams labai patiko ši paroda ir jie vienareikšmiškai pritarė, kad tokių renginių „Ąžuolyne“ turėtų būti ir daugiau.

Atėnė Simanauskaitė, 2c klasė

Manto Indriliūno fotonuotraukos ir miniatiūra

Posted by on Antradienis, 3 vasario, 2015

Kartais visai smagu nuklysti kur nors į šalį… Štai kaip Tado Ivanausko iniciatyva įkurta paukščių žiedavimo stotis atrodo žiemą:

MANT9639

Senasis Ventės rago švyturys jau nuo 1860 – ųjų laukia mūsų…

 MANT9648

Į marias, tik jau kiek vėliau, nudriektas molas primena apie nuolatinę vandens pulsaciją…

 MANT9656_1

Gyvenimo kaitos atspindį matome ir į Preilą akis nukreipusio pusiasalio panoramoje…

 MANT9663

O kiek arčiau, čia pat, savo formą pakeitęs vanduo žvelgia į tolumą ir laukia,

 MANT9667

kaip šalčio kaustomos vandens srovelės vis bėga aplink,

 MANT9671

virsdamos tirpstančio sniego srovelėm,

 

MANT9676

kol palieka tai, kuo gyveno iki tol, –

 

 MANT9678

šalčio sutvertą nekintamą formą…

 MANT9679

Iš to ir susideda pamatytas žiemiškos Ventės kompozicijos grožis,

 MANT9682

kurios link jau grįžta paukščiai…