Archive for spalio, 2014

Kelionė į Kauną padėjo susidraugauti…

Posted by on Antradienis, 28 spalio, 2014

Spalio 11-ąją dieną pirmų A ir D klasės mokiniai vyko į ekskursiją Kaune, kurios metu aplankė Lietuvos liaudies buities muziejų, taip pat pažiūrėjo pagal Ievos Simonaitytės romaną pastatytą spektaklį ,,Gentis“, laisvu laiku mokiniai pasivaikščiojo po Kauno senamiestį.

Ekskursija prasidėjo Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje. Tai vienas didžiausių (195 ha) ir daugiausiai eksponatų (149 nekilnojamų ir daugiau nei 90 200 kilnojamų) turintis etnografijos muziejus Europoje po atviru dangumi. Muziejus atspindi XVIII a. pab. – XX a. pirmos pusės visų Lietuvos regionų valstiečių ir miestelėnų buitį, darbus, tradicijas. Muziejaus centre – miestelis su jam būdingais pastatais, kuriuose žiedžiami puodai, gaminami gintaro, medžio dirbiniai. Skaudžius Lietuvai momentus atspindi tremties ir pasipriešinimo sektorius. Muziejus įkurtas 1966 metais Rumšiškėse, vaizdingoje Kauno marių pakrantėje. Prie kelio, vingiuojančio tarp miškų, pievų, kalnelių, – kaimų fragmentai, jaukios sodybos, šimtamečiai pastatai su gėlių darželiais, sodais ir daržais, su koplytėlėmis ir kryžiais, technikos objektai – malūnai, milo vėlykla, kalvė, aliejinė

Spektaklio režisierius A. Jankevičius supažindino žiūrovus ne tik su pačiu ryškiausiu I. Simonaitytės romanu ,,Aukštujų Šimonių likimas“, bet ir su autorės publicistikos straipsniais bei biografija, turinčia paralelių su pagrindine spektaklio veikėja Rože. Per skaudžią, dramatišką visos Šimonių giminės – genties ir asmeninę patirtį Rožė Šimonytė kalba apie bendrystę, tikėjimą, viltį.

Moksleiviai ekskursijoje bendravo su klasės draugais, su jais geriau susipažino, susidraugavo, atrado bendrų pomėgių bei tapo dar geresniais draugais nei buvo iki šiol.

Martynas Tamkevičius, 1a klasė

 20141011_144615 20141011_10224020141011_103609

Muziejus

Posted by on Ketvirtadienis, 23 spalio, 2014

Yra toks ypatingas muziejus. Jisai stūkso pačioje miesto širdyje – senamiestyje. Perdien jo durys atsidaro šimtams, o gal net tūkstančiams žmonių: pradedant pačiais jauniausiais – pypliais, ir baigiant gerbtino amžiaus sulaukusiais – seneliais. Visus juos pritraukia eksponatų gausa bei įvairovė. Čia galima rasti visko, apie ką tik drįstame pagalvoti, matyt, nuo to ir kilo čia dažnai tariamas posakis: „apie viską pagalvota“. Skirtingai nuo kitų muziejų-kaimynų šiame dirba ženkliai daugiau individų. Beveik visi jie žmonės, tačiau čia gali pastebėti musių, blusų, glindų, gal net vieną kitą erkutę. Jei manęs kas paklaustų, ką toks pulkas per dienas veikia, tai aš suplasnočiau pečiais, nes iš tikrųjų visi jie užsiima tik iš dalies svarbia veikla: vieni krauna naujus eksponatus į lentynas, kiti pirmyn atgal stumdo šluotą, treti dar bala žino ką susimąsto, trumpiau tariant, bandoma sukurti jaukios atmosferos iliuziją.

Muziejus atsidaro aštuntą valandą ryto ir vos tik jo vartai atsiveria, kur buvęs, kur nebuvęs į vidų veržiasi Vytas, kuris muziejų užpildo aitriu česnakų ir srutų mišinio aromatu. Jis, kaip ir kiekvieną mielą dieną, skrieja į labiausiai saugomą ekspoziciją – didžiausią mieste butelių kolekciją. Iš paskos seka trejetas jaunuolių, tikriausiai studentai, kurie į miestą atvyko vėlai naktį, visai nemiegojo, nevalgė, o dabar, ankstų rytą, užsimanė apžiūrėti muziejaus lentynų. Bėgant laikui, muziejaus durys vis dažniau atsidarinėja, visokio plauko žmonės ateina ir išeina. Nespėjus mirktelėt, jau pietų metas, o tuomet muziejų užpildo kostiumuota, portfeliuota, estetiška darbo liaudis. Kiek vėliau, po trijų-keturių valandų čia sugūžta paaugliai, vaikai, neūžaugos, trumpiau tariant, nepilnamečiai mokiniai, kuriems ką tik baigėsi pamokos ir kurie savo įgeidžių vedami grožisi eksponatais. Sutemus tarp muziejaus lankytojų pagausėja daugiavaikių šeimų, tačiau kas pusvalandį kaip koks juodas balandis užeina žmogelis, kuris čia apsukęs begalę ratų, apžiūrėjęs, apčiupinėjęs kiekvieną lentynose pastatytą daiktą, dėl tik jam žinomų priežasčių numoja ranka ir žengia išėjimo link. Visų nuostabai prie muziejaus durų vėl pasirodo išskirtinio kvapo vyriškis, minėtasis Vytas, bet, deja, kad ir kiek trankytų duris, jam niekas jų neatidarys, nes „Maxima“ dirba tik iki vienuoliktos valandos vakaro.

 

© Jonas Čeikauskas, 2014

Istorinis kaleidoskopas: kur aš buvau?

Posted by on Ketvirtadienis, 23 spalio, 2014

1409 metai, vasara

Man atsiuntė laišką, kuriame rašoma, kad turiu, tiesiog privalau dalyvauti mūšyje. Neparašyta nei kokiam, nei su kuo kovosim, tik žinoma, kad jis vyks kitų metų vidurvasarį. Susirūpinau, bet sužinojau, kad kartu vyks ir keli mano draugai. Taigi, manau, bus linksma. Žinoma, ten nebus jokių merginų, bet midaus tai reiktų pasiimti.

1410 metai, pavasaris

Žygis į karo vietą prasideda. Mano draugai Joncė ir Vyciokas pasiimė po kanistrą midaus, o aš įsimečiau tabako ir titnago akmenis. Nusprendėm viską pasilikti prieškariniam vakarėliui.

1410 metai, vidurvasaris

Rytoj didžioji diena – mūšis. Visas savo atsargas išnaudojom pernakt. Kai visi nusiteikę mūšiui kareivinėse miegojo, mes patraukėme į miškiuką pasiausti. Aš nusmigau pirmas – po pirmo kanistro. Trūksta informacijos viską išpasakoti.

1410 metai, vidurvasaris

Atsikėliau su dideliu galvos skausmu griovyje ir man iškilo du klausimai: kas vakar nutiko ir kur, po velnių, mano draugai? Nuėjau į kareivines – nė gyvos dvasios. Nuėjau į valgyklą – nieko. Nuėjau į pratybų lauką – nulis gyvų, nulis mirusių. Aš supykau ir įsižeidžiau, juk mūšis tikriausiai jau vyksta, o aš nežinau, kur kovos vieta, būtų neblogai palyda, bet jos nebuvo.

Išsiliejęs ant pirmo pasitaikiusio medžio, aš patraukiau namo.

1410 metai, ruduo

Grįžau namo.

 © Jonas Čeikauskas, 2012

Rudens krosas

Posted by on Pirmadienis, 20 spalio, 2014

Rugsėjo 24 dieną Klaipėdos centriniame stadione vyko 2014 m. Klaipėdos miesto rudens kroso bėgimo  varžybos.  Varžybose varžėsi 29 mokyklų komandos, tačiau nugalėtoja tapo tik viena – tai Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija.  Antrąją vietą iškovojo „Gedminų“ progimnazijos komanda, o trečiąją vietą užėmė „Vėtrungės“ gimnazija.

„Ąžuolyno“ gimnazijai iš viso atstovavo  17 sportininkų,  iš jų geriausiai pasirodė šie:

1998-1999 m. amžiaus merginų  grupėje 1000 metrų bėgime I vietą iškovojo Aušra Butkevičiūtė (2e),  trečioji finišavo Skaistė Daškevičiūtė (1c), Ieva Jurevičiūtė (3b) užėmė IX vietą, Austėja Denisovaitė (1d) liko trylikta.

1998-1999 m. amžiaus vaikinų grupėje 1500 metrų bėgime  I vietą užėmė Ugnius Petryla (1a),  nedaug iki prizininkų atsiliko ir Rolandas Vainora (2c),  užėmęs  IV  vietą.

1996-1997 m. amžiaus vaikinų grupėje 2000 metrų bėgime VI vietą iškovojo Mindaugas Dirginčius (3e), aštuntas liko Tautvydas Norgilas (3b), vienuoliktas – Kristijonas Kerekeš (4a), dvyliktas – Žilvinas-Jonas Valantiejus (4c), tryliktas   – Dovydas Paulius (4a), keturioliktas – Aleksas Prelgauskis (3e), penkioliktas – Romanas Solovjovas (3a).

Varžybas organizavo ir vykdė Klaipėdos miesto kūno kultūros ir rekreacijos centras, Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras, Klaipėdos lengvosios atletikos federacija, MARATONAS TIMING.

 Rolandas Vainora, 2 c klasė

foto sporto str

Ugnius Petryla (1a), I vietos laimėtojas 1500 metrų bėgimo distancijoje

Pažink gimtąjį kraštą

Posted by on Penktadienis, 17 spalio, 2014

Tai tikslas, kurį iškėlėme gimnazijos pirmokams, gražų spalio vienuoliktosios rytą pajudėjusiems link Kauno. Mūsų, t.y. Ia ir Id klasės mokinių, laukė Rumšiškių liaudies buities muziejus ir senasis Kaunas. Pirmokai pagal lietuvių kalbos ir literatūros programą pradeda skaityti, gilintis į lietuvių tautosaką, tad susipažinti su senuoju tautos gyvenimo būdu liaudies buities muziejuje buvo labai naudinga. Juk daugelis jau esame buvę Vilniuje valdovų rūmuose ir įsivaizduojame, kaip gyveno seniau kunigaikščiai, valdovai, o kokia buvo paprastų žmonių, valstiečių, kasdienybė, nebelabai ir žinome. Juk sunkoka keturiolikmečiui – penkiolikmečiui įsivaizduoti, kaip atrodo asla, rugių laukas ar šuns būda tikrame kaime. Tad Rumšiškių liaudies buities muziejus kaip tik tokia vieta.

Gimnazistai, lydimi gidės, apsilankė aukštaičių troboje, svečiavosi suvalkiečių, dzūkų kiemuose, nukeliavo į miestelio centrą, apžiūrėjo bažnyčią, pabendravo su senučiuke audėja, audžiančia gražiausias skareles, rankšluosčius, divonus. Savo akimis galėjo pamatyti, kokie tradiciniai nedideli trobų langai, kokios gražios gėlės auga po tais langais, kaip paklotos lovos, kokiomis staltiesėmis uždengti stalai. Be abejo, visus sudomino dviejų galų aukštaičių trobos. Kam tokių reikėjo? Ogi kartu po vienu stogu gyveno kelios kartos: tėvai ir vaikai. Lietuviai augino gyvulius, laikė bites. Ir kiekvieną sodybą saugojo koplytstulpis su Dievo atvaizdu.

Atrodo, ir pati gamta džiaugėsi „Ąžuolyno“ gimnazistais, apsilankiusiais tokioje gražioje vietoje, – maloniai švietė saulė ir glostė jaukus vėjelis.

Antroji kelionės dalis buvo ne mažiau įspūdinga – mūsų laukė Kauno dramos teatras, kur žiūrėjome režisieriaus A.Jankevičiaus sukurtą spektaklį „Gentis“ pagal I.Simonaitytės romaną „Aukštujų Šimonių likimas“. Džiugu, kad jauniesiems gimnazistams spektaklis patiko, jie suprato režisieriaus sumanymą, įvertino aktorių  vaidybą.

Kviečiame ir kitų klasių gimnazistus pasekti mūsų pavyzdžiu: pažinti gimtąjį kraštą. Jis toks gražus.

I d klasės auklėtoja Joana Jovaišienė

m9m7

m6   m4

m5m3 m2 m1