Archive for spalio, 2016

Pažintis su pirmokais

Posted by on Penktadienis, 21 spalio, 2016

    Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, mūsų „Ąžuolyno“ gimnazijos bendruomenę papildo naujos penkios pirmosios klasės. Tad nusprendėme  paklausinėti jų, kaip sekasi gimnazijoje.

  1. Kodėl pasirinkote būtent „Ąžuolyno“ gimnaziją?
  2. Kaip jautiesi mokydamasis šioje „Ąžuolyno“ gimnazijos bendruomenėje? Kokie pirmieji įspūdžiai?
  3. Gal turite kokių nors nusiskundimų?
  4. Kas jums labiausiai patinka mūsų gimnazijoje?
  5. Ar gerai sutariate su naujaisiais bendraklasiais?
  6. Ar jums patinka mokykloje siūloma veikla? Ar patys lankote kažkokį būrelį?
  7. Ar turite pasiūlymų, ką būtų galima pakeisti šioje gimnazijoje?
  8. Kaip sekasi ruoštis pirmokų vakarui?

1A: Vilius ir Alanas

  1. Čia gerai mokoma, geri rezultatai, gražios panelės.
  2. V: Aš jaučiuosi labai puikiai.
    A: Labai didelis spaudimas.
  3. Neturime
  4. Šilo chillo zona (mokinių poilsio).
  5. Be abejo.
  6. Mums labai patinka mokyklos siūloma veikla.
  7. Reikėtų dar vienos mikrobangų krosnelės.
  8. Labai puikiai, jau parengėme visą programą.
IMG_1040

1B: Rimantė ir Aistė

  1. R: Čia yra geriausia mokykla Klaipėdoje
    A: Čia labai geros perspektyvos, kompetentingi mokytojai, gera aplinka, apskritai  tai yra geriausia,  ką galime gauti.
  1. R: Jaučiuosi puikiai, labai draugiški žmonės.
    A: Tai tikrai nėra ta mokykla, kuri yra vaizduojama filmuose, kad ten nemalonu eiti, labai nuobodu. Šioje mokykloje visi pakankamai draugiški, nematau jokių susiraukusių veidų ir  mus supa labai maloni aplinka, dėl ko aš džiaugiuosi.
  1. Ne, kol kas viskas gerai.
  2. R: Labiausiai patinka aplinka ir žmonės.
    A: Skanus maistas valgykloje, įdomios knygos bibliotekoje, maloni šviesi aplinka.
  3. Labai gerai sutariame, visi draugiški.
  4. R: Taip, labai patinka, daug pasirinkimų. Lankau biologijos, matematikos ir istorijos modulius bei chorą.
    A: Patinka, yra išties labai daug pasirinkimų, nėra to noro eiti namo, kadangi labai įdomu. Lankau teatrą, debatus.
  5. Mums dar gal truputį per anksti spręsti, kol kas dar nesame galutinai susipažinusios su šia aplinka, todėl nežinome, ką būtų galima čia pakeisti.
  6. Jau viską sugalvojom, liko repetuoti ir įdėti daug darbo.
IMG_1037

1C: Kazys, Gintarė, Birutė

  1. Ši gimnazija yra geriausia Klaipėdoje.
  2. Labai draugiška mokykla, sunku mokytis.
  3. K: Man nepatinka mokyklos skambutis.
  4. K: Vištienos filė valgykloje.
  5. Patekome į labai draugišką klasę, labai pasisekė.
  6. Gintarė ir Birutė: Lankome aerobikos būrelį, labai mums patinka.
  7. K: Pakeisti mokyklos skambutį.
  8. K: Puikiai, iki 24 val. rašiau scenarijų J.
IMG_1038

1D: Auksė ir Tadas

  1. A: Visi kalbėjo, kad čia labai geri baigimo rezultatai, apskritai mokytojai labai gerai išmoko, stipri mokykla, tačiau reikia mokytis.
    T: Tai yra geriausia Klaipėdos gimnazija.
  2. A: Puikiai, mokytojai labai draugiški, visi padeda.
    T: Didelis mokymosi krūvis, daug ko nespėju.
  3. A: Kūno kultūrą šalta daryti lauke.
    T: Šiaip viskas gerai.
  4. A: Mokytojai, Šilo chillo zona.
    T: Mokymosi erdvė, atmosfera.
  5. T: Labai gerai.
    A: Taip, visi labai draugiški.
  6. A: Mokykloje yra labai daug būrelių, tai tikrai labai didelis pasirinkimas, gali veikti, ką tik nori. Nelankau nieko.
    T: Nelankau nieko.
  7. T: Aš manau, kad čia viskas gerai, nieko nereikia keisti.
  8. Dar nepradėjome.
IMG_1035

1E: Beata ir Benas

  1. Beata: Žinojau, kad tai yra geriausia gimnazija Klaipėdoje.
  2. Beata: Iš pačių  pirmų pamokų suprantama, kad yra sunku.
  3. Benas: Puikiai, visi labai faini.
  4. Viskas.
  5. Puikiai.
  6. Patinka.
  7. Ne.
  8. Sunkiai.
IMG_1039

Pirmokus kalbino Simona Šimkutė ir Faustė Murauskaitė, 2a

Tavo akys – mano riba tarp realybės ir svajonių

Posted by on Antradienis, 11 spalio, 2016

2 Žiūriu į jo akis, o matau visą pasaulį, tokį aiškų, ryškų, nuostabų. Visur geri, taikūs žmonės, ramuma. Ach, akimirkai, vienai trumpai akimirkai pamanau, kad iš tikrųjų yra galimybė, jog realybė neegzistuoja, tai buvo tik užkietėjusio pesimisto sapnas, kuriam nutrūkus supratau, kokia iš tiesų tikrovė yra žavi. Kaip gera! Iš tikrųjų juk čia nėra apgaulės, barnių, melo, nėra žmonių, kurie siekia vien naudos. Nėra rutinos, skubančių, vienas ant kito rėkiančių žmonių. Visi lėtai eina gatve, šypsosi, sveikinasi. Žvarbiame ore nušalusius delnus šildo iš kavinukės prigriebta kava, šlifuoja senamiesčio gatves ir nebando pasisavinti laiko – jis jiems nepriklauso. Čia žmonės laiko neskaičiuoja. Tiesiog gurkšnojimas vaikštant pasirodo daug 2.jaukesnis, negu šiltai sėdint kavinėje. O ir traukia jie ne namo, nėra kur skubėt. Nesvarsto apie gyvenimo prasmę, nes kiekviena sekundė būties, kiekvienas įkvėpimas, atodūsis – viskas yra jau savaime prasminga, tyra, nesavanaudiška. Šiame pasaulyje – nieko keisto šypsotis, būti laimingam, tam yra tiek daug priežasčių!

Bet jo akių kontaktas nutrūko. Vienu mirktelėjimu grįžtu į realybę. Daug stipresnė ir laimingesnė. Kodėl? Atsakymas paprastas: mano pasąmonėje susikaupė per daug negatyvo, greičiausiai todėl mano smegenys pačios surado neįprastą būdą, kaip įjungti džiaugsmui žalią šviesą. Priežasčių būti patenkintiems  gyvenimu – nereikia. Pabūkim, pabūkim čia ir dabar.

Laimingi. Bent jau paprasčiausiai pasistenkime. Atminkite, jog kai pabandysite nuteikti smegenis ir tuo patikėsite, jūsų vidus irgi patikės. Laimę ar liūdesį įsakysit pajusti, priklausys nuo jūsų minčių, nes visa ko pradžia yra mintys.

Todėl vėl pažvelgiu jam į akis, o matau visą pasaulį…

Gabrielė

Sustokime bent akimirkai

Posted by on Antradienis, 11 spalio, 2016

1.XXI amžiaus žmonių problema – rutina. Bet ne tai, kad ji yra, bet kas būna, kai jos nėra. Kitaip mes nė nemokame gyventi. Rytas su kava, darbas/mokykla/universitetas, šiek tiek kitos veiklos, namai. Ir taip kiekvieną dieną. Patys prisikuriame ir gyvename tarp daug taisyklių. Darbotvarkių. Normų. Nerandame laiko niekam: knygai, piešimui ar kitiems pomėgiams, brangiems žmonėms ar net sau. Tikras pasilepinimas yra veido kaukė, vonia ar net nagų lakavimas. Prabanga iškepti ką nors skanaus ir palepinti artimuosius. Neturime laiko!  Bet nesusimąstome, kad laikas nėra niekieno nuosavybė. Kaip jis gali kam nors priklausyti!  Tačiau gyvename taip, lyg gyventume amžinai, nepagalvojame apie akimirkos trapumą. Vieną akimirksnį mes čia, „apsikrovę“ neaišku kuo, kitą – niekada nežinai, kur jis nuves. Kaip svarbu nepamiršti, kad viskas laikina, kaip mes per mažai skiriame laiko sau, mylimiems žmonėms. Niekada negali žinoti, koks pašnekesys, pokalbis bus paskutinis. Mes per daug būname įsitempę, įniršę, todėl prisikaupusį pyktį išliejame patiems brangiausiems. Tačiau, jei kada susimąstytume, kad tai gali būti paskutiniai žodžiai, vargu ar skaudintume, įžeidinėtume, gyventume taip, kaip iš tiesų gyvename. Tačiau realybė paprasta ir žudanti – viską žinome, nieko nekeisime (panašiai su alkoholiu arba cigaretėm – visi žino, kad blogai, tačiau niekas neatsisako). Gyventi šia diena ir nors kartą negalvoti apie pasekmes reikia sugebėti (neretai tokius vadiname bepročiais). Neturime laiko džiaugtis gyvenimu. Visada kažko siekiame. 1Tikslai, svajonės. Bet pasiekiame, atsibosta, susigalvojame naujų. Vis kažko norime. Bet niekada nedėkojame. O reikėtų. Sustoti ir padėkoti (patys svarbiausi žodžiai yra „ačiū“, „prašom“, „atsiprašau“, kone retenybė, nykstantis dalykas, nebent norime kam nors įsiteikti). Padėkoti draugams, kad jie skiria laiko, kuris yra pats brangiausias vertės matas, – jo  gyvenime negalima susigrąžinti. Padėkoti Dievui už tai, kad turim tuos brangius žmones, į kuriuos galime atsiremti, kad pagaliau mes matome, girdime, galime mąstyti ir nesėdime invalido vežimėlyje. Galime kalbėti… Mes iš viso jaučiamės visagaliai, kai ko nors iš mūsų neatima. Tarsi visos negandos NEGALI atsitikti mums ir visą gyvenimą mus aplenks. O jei kas atsitinka – na kodėl būtent man?! Ir tada savanaudiškai pagalvojame, kad tai galėjo atsitikti kitam. Bet svarbiausia suprasti, jog viskas, ko trūksta mūsų gyvenime, yra supratimas, kad mums nieko iš tikrųjų netrūksta.

Gabrielė

 

Mokslo diena gimnazijoje

Posted by on Antradienis, 11 spalio, 2016

Rugsėjo 28-ąją dieną „Ąžuolyno“ gimnazijoje vyko išties išskirtinis renginys, skirtas 1-2 klasių mokiniams, – Mokslo diena. Septintos pamokos metu savo patirtimi ir žiniomis dalijosi ne tik įvairūs mokslo žmonės iš Klaipėdos universiteto ar kitų įstaigų, bet ir vyresnieji gimnazijos mokiniai. Šį renginį inicijavo mokytojai, tikri STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Mathematics) entuziastai –  Simona Balčiūnienė, Raimonda Dargevičienė,  Virginija Gineikė, Elena Šikšnienė, Vida Tolvaišienė, Saulius Žukauskas. Renginio koordinatorė – direktoriaus pavaduotoja ugdymui V. Valaitienė.

Pirmiausia trumpai apie renginio idėjas ir ištakas. Viskas prasidėjo, kai gimnazija gavo pakvietimą iš Ugdymo Plėtotės Centro padalyvauti MARCH (angl. Make Science Real in Schools) projekte bei išbandyti tarptautinę gerąją patirtį. Projekto partneriai yra iš net 7 skirtingų Europos valstybių: Didžiosios Britanijos, Graikijos, Vokietijos, Serbijos, Bulgarijos, Portugalijos ir, be abejo, Lietuvos. Projekto tikslas yra skleisti mokslo reikšmę kasdieniam gyvenimui tarp jaunimo, pabrėžti ryšį tarp mokslinių gebėjimų ir karjeros perspektyvų bei paremti idėją, kad mokslas prisideda prie tapimo aktyviais piliečiais. MARCH partneriai mokosi vieni iš kitų bendradarbiaudami: dalijasi inovatyviu ugdymo turiniu ir geriausiomis vidurinio  ugdymo mokslinio švietimo patirtimis, mato poreikį gerinti mokslinį švietimą, kuris gali prisidėti prie mokinių ateities karjeros perspektyvų. Projektas  vienija STEAM entuziastus, tačiau niekas netrukdė dalyvauti visiems norintiems. Skamba išties puikiai, ar ne? Smagu, jog mūsų mokykla nepraleido progos tapti šio kokybiško projekto dalimi. Tad galiausiai mokytojai pasirinko Graikijos pavyzdį – suorganizavo Mokslo dieną.

Renginio metu veiklų tikrai netrūko: buvo galima klausytis įvairių paskaitų arba dalyvauti praktiniuose darbuose. Artūras Skabeikis, Klaipėdos universiteto ekologijos ir aplinkotyros mokslo krypties doktorantas bei Jūrų muziejaus ichtiologas, supažindino antrokus su doktorantūros studijomis ir papasakojo apie grundalo reikšmę Baltijos jūros ekosistemai. Arūnas Balčiūnas, tos pačios srities doktorantas ir jūrų tyrimų atviros prieigos centro specialistas, klausė mokinių, ar jūrinė aplinka be šiukšlių bėra istorija, analizavo Baltijos jūros ekosistemos padėtį. Karolis Šležikas, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos agentūros vyresnysis valstybinis inspektorius, LAMMC ir miškų instituto doktorantas, su mokiniais nagrinėjo įvairiausiais aplinkos apsaugos problemas. Be šių lektorių, paskaitas taip pat skaitė mūsų mokyklos vyresnieji mokiniai: Martynas Linkevičius (3e), kuris supažindino antros klasės mokinius su savos gamybos teleskopu ir jo naudojimu dangui stebėti; Augustas Eskertas, Ramūnas Strumila, Dovilė Baguckytė bei Tautvydas Petruškevičius (3b) pasakojo, kaip jiems pasisekė sėkmingai padalyvauti respublikiniame inžineriniame konkurse BEC ir jį laimėti; Deividas Kniaževas (4d) dalijosi patirtimi, įgyta mainų programos metu Amerikoje. Apie darbą su šunimis pasakojo Klaipėdos šunų dresūros mokyklos „Canis Memelensis“ trenerė Asta Debesytė-Krūminienė. Prie mokslo esmės buvo taip pat galima prisiliesti praktiškai: keliolika antrokų ir trečiokų vedė praktinius užsiėmimus, kurių tema varijavo nuo maisto priedų nustatymo ir ekologijos iki bioplastiko gaminimo; be to, daliai mokinių buvo suteikta galimybė pavažinėti UAB „Vėjo projektų“ inžinierių pagamintu elektriniu autobusu.

Apibendrinant galima teigti, jog  mokytojai į šį renginį tikrai įdėjo daug darbo, o ir tai nenuėjo  veltui. Toks renginys galėtų tapti netgi kasmetiniu! Aš visų vardu dėkoju visiems lektoriams, mokiniams ir patiems  aktyviausiems  organizatoriams. Tikiuosi, kad mokiniai pasisėmė kuo daugiau žinių ir laikas nebuvo praleistas be reikalo.

Goda Skiotytė, 3d

DSC_0160-2 DSC_0155-2 DSC_0148-2 DSC_0145-3 DSC_0133-2-2 DSC_0128-2-2 DSC_0116-2 DSC_0110-2-2 DSC_0107-2-2 DSC_0102-2-2 DSC_0098-2-2 DSC_0091-2 DSC_0086-2-2

Rugsėjo 1-oji ir vėl pasibeldė į mūsų mokyklos duris…

Posted by on Pirmadienis, 3 spalio, 2016

Rugsėjo 1-oji yra šventė mokiniams, mokytojams bei vaikų tėveliams visoje Lietuvoje, kiekvienais metais minima ir mūsų gimnazijoje. Šiais metais gražųjį ketvirtadienio rytą saulytė lepino ir šildė, tad gera nuotaika vyravo visur. Šventės vedėjai maloniai pasveikino visus, nepamiršo nė vieno – nei naujųjų pirmokėlių, nei vyriausiųjų abiturientų. Sugiedojus gimnazijos himną, prie mikrofono buvo pakviesti Gilbertas Umbražūnas ir Klaudija Lukošiutė ketvirtokų vardu tarti sveikinimo žodį. Vėliau buvo nepamiršta pasidžiaugti mokytojų darbo rezultatais – išvardyti iš praėjusių egzaminų gauti šimtukai, kurių išties buvo nemažai. Pagerbus jau išėjusius mokinius ir jų pasiekimus, dėmesys nukrypo į naujausius gimnazijos bendruomenės narius – pirmokus bei jiems buvo pristatyti jų klasių vadovai:
1a – Genovaitė Overlingienė
1b – Vida Tolvaišienė
1c – Loreta Margarita Černeckienė
1d – Saulius Žukauskas
1e – Simona Balčiūnienė

Be šių mokytojų, klasių vadovais patapo ir Irma Bartninkienė (4a klasė) bei Oksana Simaitienė (4c klasė).
Apskritai 2016 metais nuo rugsėjo mėnesio gimnazijoje mokosi 610 mokinių, kurie sudaro 20 klasių.
Tad apibendrindama linkiu visiems sėkmingų prasidėjusių naujų mokslo metų, aukščiausių pasiekimų ir lai pirmąjį rytą švietusi saulė šviečia visus metus!

Goda Skiotytė, 3d

DSC_6222 DSC_6208 DSC_6201 DSC_6196 DSC_6189 DSC_6182 DSC_6168 DSC_6158 DSC_6147 DSC_6146