Archive for vasario, 2018

Šimtadienis

Posted by on Trečiadienis, 28 vasario, 2018

Vasario 9-ą dieną, penktadienį, mūsų mokykloje vyko tikriausiai viena laukiamiausių švenčių dvyliktokams – Šimtadienis. Rytinė dalis, kaip jau žinome, – visiems pati smagiausia, reikalaujanti daug kūrybiškumo iš pačių dvyliktokų. Daugelis persirengė įvairiais kostiumais (filmų herojais, kitų tautų atstovais ar tiesiog jiems patinkančiais personažais, kuriais gali pabūti bent vieną dieną). Visi dvyliktokai, rodos, buvo susitapatinę su savo kostiumais ir kaip įmanydami stengėsi kuo geriau juos „išpildyti“.

Vėliau, 17.30 val., prasidėjo antroji Šimtadienio dalis, kurią įnirtingai ruošė trečiokai. Vakarinės dalies tema – „Ąžuolyno“ viešbutis“. Prieš renginį visi dvyliktokai fotografavosi prie fotosienos bei demonstravo savo skirtingas ir įdomias aprangas. Kiekvienas dvyliktokas, prieš įeidamas į aktų salę, gavo kortelę (viešbučio kambario raktą), ant kurios buvo parašytas skirtingas numeriukas. Šių kortelių savininkai buvo kviečiami ant scenos, kur turėjo atlikti jiems skirtas užduotis.  „Ąžuolyno“ viešbutis“ turėjo kuo greičiau viską susitvarkyti prieš audito testavimą, kad galėtų pakelti savo lygį ir išlaikyti penkias žvaigždutes. Viešbučio direktorius, pamatęs visą netvarką, kuri vyksta viešbutyje, kuo greičiau liepė susirinkti visam personalui ir viską kruopščiai iškuopti. Šiai užduočiai atlikti  personalui buvo skirta lygiai 100 dienų. Laimei, padedami viešbučio svečių (dvyliktokų) viešbutis išlaikė savo žvaigždutes ir toliau dar labai ilgai gyvuos.

Tad galime tik pasidžiaugti, jog ši šventė mūsų mokykloje yra taip linksmai švenčiama. Tikimės, jog dvyliktokai ją dar labai ilgai prisimins su šypsena veide.

Simona Šimkutė, 3a

 

 

 Žvelgiu į praėjusį 100-metį…

Posted by on Trečiadienis, 14 vasario, 2018

        DSC_0058-1_mr1518542210840

Išvykstant (Tremtis)

Naktis – bežvaigždė, juoda –
Nuščiūva ir traukiasi.
Nes kai kam ,,šiąnakt“ virs ,,kažkada“,
Bet amžinai skaudės prisiminimuose.

 

Grėsmingi smūgiai į duris.
Baimė man suriša kojas.
Pikti riksmai suplėšo mintis,
O jie -,,skubėk!“- vis kartoja.

 

Jie vagia mano praeitį
Užtrenkdami namų duris.
Ašaros degina veidą,
Ir nežinau, kokia bus ateitis.

 

O gal bijau žinoti?..
Nes aš tokia – jau ne viena,
Matau – minia nenori pasiduoti.
Bet, deja, čia pasilikt nelemta.

 

Sausakimšame vagone
Dūsta kraujuojanti širdis.
Nerimas bėgioja akyse,
Kol tolyn neša ratų bildesys.

 

Nesuprantu, kas vyksta.
Tik tuštuma ir ilgesys viduje.
Ir žiaurią ateitį nujausdama
Gūžiuosi vagono kampe.

 

Naktis – pavargusi, šalta –
Su rytu apsikeičia.
Nes man žiaurus ,,šiąnakt“ virs ,,kažkada“,
Bet amžinai skaudės prisiminimuose.

 

 

          Mano miškas

 

Čia – tylu.
Tik ošia kartais
Keistu ritmu
Pavargėliai medžiai.

 

Man ramu.
Paleidžiu nekantrias mintis.
Dabar tik aš esu
Su savo praeitimi.

 

Ir išgirstu,
Kaip medžiai šnabžda.
Ir visa akimis regiu,
Nors jos ašarose skęsta.

 

Matau – tamsa.
Tarp medžių jis slapstosi.
Galiausiai kaunas.
Ir žūsta mano artimasis.

 

Buvau maža.
Tamsoj jį radau
Ant raudonų samanų.
Norėjau bėgti, bet suklupau.

 

Jo kraują
Dūsaudama gėrė žemė.
O mano veidą,
Kaip ir dabar, ašaros plovė.

 

Jau tamsu.
Ir laisto žemę
Pravirkęs dangus.
Tą pačią tylią žemę.

 

Aš jau einu.
Bet mažą kryžių išvystu
Ir dar trumpam sustoju
Tik trumpam, nes tamsu.

 

Aš išeinu.
Ir seną, pavargusį
Mišką palieku
Saugoti praeitį.

 

Dar grįšiu.
Ir paslaptingų medžių
Šnaresio klausysiu
Apie jų praeitį.

 

Čia tylu.
Tik retsykiais vėjas
Ir aš užklystu
Ir vaikštom tarp medžių senų.

 

           Laisvė

Ją išplėšė
iš mūsų rankų.
Paniekintą išvilko
Iš jos gimtų erdvių.
Ir uždarė palėpėj.
Surakino.
Neleido kalbėti.
,,Nebegrįši!“- grasino.

 

Tada jie atėjo
Pas mus.
Ir bandė Ją
išplėšti iš lūpų.
Iš kiekvienos širdies.
Kiekvieną dieną.
Valandą.
Minutę.
Ir taip daug
metų
jie mus maitino
užmaršumo nuodais.

Bet, žinot, nuodai –
netikri.
Bent jau mums.
Jie neveikė
viltingų širdžių
ir meilės Jai.

 

Mums pėdas badė
pasėtos
kraujo rožės.
Kiekvieną dieną.
Valandą.
Minutę.
Bet nepamiršom Jos.
Ji grįš, žinojom.

 

Taip.
Susigrąžinom Ją.
Pavargusią
ir liūdną.

 

Mes vėl Ją
užauginom.
Dabar saugom. Ji čia –
pati svarbiausia.

 

Ji pasakoja
savo istoriją
kiekvienais metais.
Vasario 16-ąją.
Tada mes ištariam
jos vardą.
Ir vėl. Kaip kadaise.
Laisvė.

                                              Agnė Valaitytė, 2c

,,Tu mums viena“ – renginys Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui

Posted by on Penktadienis, 9 vasario, 2018

                      Vasario 2-ą  dieną, penktadienį, Klaipėdos ,,Ąžuolyno“ gimnazijoje vyko šokių, tautinių kostiumų, regionų tarmių ir kulinarinio paveldo šventė ,,Tu mums viena“. Išskirtinis renginys, skirtas paminėti Lietuvos atkūrimo 100-metį, subūrė apie 180 svečių iš įvairių Lietuvos etnografinių regionų bei Latvijos. Suvalkijos, Žemaitijos, Dzūkijos, Aukštaitijos, Mažosios Lietuvos ir Latvijos regiono Latgale atstovai kalbėjo savo krašto tarmėmis, stebino žiūrovus įdomiais ir linksmais šokiais, be to, pristatė tautinius kostiumus bei išskirtinio kulinarinio paveldo patiekalus. Pagrindinis renginio tikslas – susipažinti su Lietuvos ir Latvijos etnografinių regionų tradicijomis bei įrodyti, kad mums jos svarbios, perduodamos iš kartos į kartą jau šimtą metų.

Šventės pirmosios dalies metu vedėjai A. Gustaitis ir N. Smaguris, papasakoję legendą apie Lietuvos ir Latvijos susikūrimą, supažindino su Dzūkijos etnografiniu regionu. Žiūrovai sužinojo, jog šis pietų Aukštaitijos regionas dar vadinamas Dainava – dainų kraštu. O Alytaus jaunimo centro dainų ir šokių ansamblis ,,Tarškutis“, Dzūkijos atstovai, tarmiškai kalbėjo, atliko lietuvių liaudies šokius ir grojo skrabalais, armonika bei kitais instrumentais. Jų ypač nuotaikingas pasirodymas privertė pajudėti net žiūrovus ir buvo palydėtas palaikančiomis ovacijomis. Aukštaitija – legendomis apipintas ežerų kraštas, anksčiau vadintas tikrąja tėvyne. Jam atstovavo Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos liaudiškų šokių grupė ,,Siaustinis“. Jos nariai šoko ir aukštaičių tarme sekė pasaką. Trečiasis regionas – Suvalkija, arba Sūduva, Užnemunė. Vedėjai pralinksmino anekdotu, pašiepiančiu tariamą suvalkiečių savybę šykštumą. Paminėtos šio krašto iškilios asmenybės: V. Kudirka, J. Jablonskis, S. Nėris, J. Basanavičius. Merginų liaudiškų šokių grupė ,,Norija“ iš Vilkaviškio ,,Aušros“ gimnazijos plačiau supažindino su Suvalkija. Taip pat atvyko Žemaitijos, garsėjančios dailidėmis, siuvėjais, kalviais, atstovai. Tai – Kretingos raj. Salantų gimnazijos jaunimo liaudiškų šokių grupė. Kaip šventės dalyviams priminė vedėjai, Mažoji Lietuva, Klaipėdos kraštas anksčiau buvo vadinamas lietuviško žodžio lopšiu. Mat šiame krašte pasirodė M. Mažvydo „Katekizmas“, lietuvių kalbos gramatika, K. Donelaičio poema ,,Metai“, čia kūrė I. Simonaitytė. Beje, Klaipėdos krašto gyventojai vadinti lietuvninkais. Mažajai Lietuvai atstovavo net keli kolektyvai: Šilutės raj. Juknaičių pagrindinės mokyklos folkloro kolektyvas ,,Skalviai“, Klaipėdos ,,Gedminų“ progimnazijos liaudiškų šokių grupė ,,Gedmina“, Klaipėdos VŠĮ ,,Edukateka“ vaikų šokio studijos merginų grupė bei pačių šventės organizatorių Klaipėdos ,,Ąžuolyno“ gimnazijos jaunimo liaudiškų šokių grupė ,,Auštra“. ,,Ąžuolyno‘‘ gimnazija sulaukė svečių ir iš Latvijos regiono Latgale. Latvijos Balvi gimnazijos jaunimo šokių grupė ,,Purenite“ latvių kalba sekė pasaką, šoko, merginos atliko latvių liaudies dainą. Žiūrovus labiausiai sužavėjo šio kolektyvo paskutinis liaudiškas šokis su modernizuota muzika.

Po koncerto vyko kulinarinio paveldo degustacija. Kiekvieno regiono atstovai kvietė paskanauti išskirtinių savo krašto patiekalų. Dzūkai vaišino varškės sūriu, krosnyje kepta namine duona, Aukštaitija – žagarėliais. Sužinojome, kad Suvalkija garsėja saldiniais sūriais, skilandžiais, o Žemaitijos vienas pagrindinių patiekalų – bulvės su kastiniu. Mažosios Lietuvos atstovai ragino paragauti kekso, kavos (seniau vadintos kafija), taip pat šis kraštas gamina vaflius (buvo vadinami vofeliais), naminį sūrį (vadintas kėžiu). Svečiai iš Latvijos galėjo pasigirti namine duona, kisieliumi bei gardžiomis bandelėmis su lašinukais.

Trečiosios dalies  renginio dalies metu svečių laukė folklorinių šokių vakaras. Jo tikslas – išmokti bent vieną iš folklorinių šokių, kurių mokė kiekvieno etnografinio regiono kolektyvas, jo mokytojai. Dzūkai išmokė pašokti ,,Suktinuką‘‘, linksmapolkę, klaipėdiečiai – ,,Gransferą“, buvo parodytas šokis – žaidimas ,,Kiškelis bebėgdams‘‘, aukštaitiškas šokis ,,Šėriau šėriau sau žirgelį“, o latviai išmokė šokti valsą. Folklorinių šokių vakaras suvienijo daug kolektyvų, drauge šoko ir patys mažiausieji, neatsilikdami nuo vyresniųjų, ir mokytojai. Šios šventės dalies metu tvyrojo džiugi nuotaika, bendri šokiai privertė šypsotis kiekvieną. Na, o šventės pabaigoje svečiams buvo įteikti padėkos raštai, vėtrungės, visada parodysiančios kelią į Klaipėdą, bei apyrankės su Lietuvos vėliavos spalvomis, kurios primins šią Lietuvos 100-mečio paminėjimo šventę.

Renginį inicijavo šokio mokytoja metodininkė Loreta Margarita Černeckienė, organizavo direktoriaus pavaduotoja V.Rudokienė, režisavo lietuvių kalbos mokytoja ekspertė N.Bartašiūnienė, režisierė metodininkė A.Urbšienė, šventę organizuoti  padėjo direktoriaus pavaduotoja J.Ulrichaitė, technologijų  mokytoja metodininkė  N.Pamparienė, technologijų vyr.  mokytojas R.Žmijauskas, dailės mokytoja metodininkė V.Morkūnaitė. Šventės ,,Tu mums viena“ dalyviai susipažino bei pagilino jau turimas žinias apie Latvijos Latgalės  ir visus Lietuvos regionus.

Toks vienijantis pačius lietuvius ir tautas renginys galėtų tapti kasmetinis, kad kuo geriau pažintume įvairius kraštus. Dėkojame visiems dalyvavusiems kolektyvams, juos ruošusiems mokytojams bei aktyviems organizatoriams už įsimintiną dieną. Tikiuosi, kad visi geriau pažino regionus, įgijo naujų žinių ir laikas buvo praleistas tikrai linksmai ir naudingai.

 

                                                                                                                              Agnė Valaitytė, 2c

1 3 (1)(1) 3 (2)(1) 4 5 6 7 8 9

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Lietuvos nepriklausomybės 100-ečio minėjimas „Carito“ senelių globos namuose

Posted by on Penktadienis, 9 vasario, 2018

Sausio 7-ą dieną „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai su etikos mokytoja L. Inčerauskaite ir
tikybos mokytoja G.Overlingiene aplankė „Carito“ senelių globos namus pasveikinti senelius
Lietuvos nepriklausomybės 100-mečio proga. Gimnazistai deklamavo Maironio eilėraščius
bei dainavo patriotines dainas. Po savo pasirodymo mokiniai klausėsi senelių atliekamų
dainų ir deklamuojamų eilėraščių bei kartu giedojo Lietuvos ir „Carito“ globos namų
himnus. Mokiniai parsinešė puikių įspūdžių, naujos patirties ir gerą nuotaiką.

Milena Serych, 1a klasė