Archive for rugsėjo, 2015

Rytinis apkabinimas

Posted by on Antradienis, 29 rugsėjo, 2015

Visi mes kartais pavargstam. Pavargstam nuo per greitai bėgančio laiko, beviltiškų pastangų nusišypsoti pasauliui, nepaisant visų sunkumų, kuriuos turime įveikti, ar nuo bandymo prisiminti, kodėl mes taip stengiamės ir vis tiek nesame už tai įvertinti. Galbūt būtent todėl kartais taip sunku užmigti naktį, kai nerimas ir abejonės lyg tylūs siaubūnai išlenda iš po lovos ir trukdo tau išvysti šviesą tamsiame galvosūkių labirinte. Tai delionė, kurios dėžutę imdamas ir mažas daleles versdamas ant grindų, šypsaisi galvodamas apie galutinį paveikslėlio vaizdą. Viskas prasideda kaip žaidimas, tačiau niekaip nesugebėdamas sudėlioti savo gyvenimo sprendimų ir planų į vieną logišką ir prasmę turinčią visumą, pradedi vis labiau nepasitikėti savo jėgomis. Tačiau nepaisant visko kiekvieną rytą, kai iš už kalnų, medžių ar apgriuvusių namų išlenda saulės spinduliai ir apšviečia tavo pavargusias akis, dangus tau dovanoja dar vieną progą viską pradėti iš naujo. Ir nesvarbu, kokia nevykusi atrodė vakarykštė diena, pažvelgęs į kylančią saulę supranti, jog šiandien tu gali pakeisti pasaulį. Nauji atradimai, niekada nepatirti jausmai, netikėti nuotykiai ir visa gausybė įvykių, kurie nutiks tiktai šiandien. O juk dabar taip tylu. Net medžiai, rodos, snaudžia, tik kelios pasiklydusios mašinos pralekia pro šalį, o tu stebi, kaip aplinkui bunda paukščiai, ir galvoji, kokią nuostabią dieną likimas suplanavęs tau šiandien. Ir viskas, ko tau reikia, pradedant šią nuostabią kelionę, tai atvira širdis, truputis įkvėpimo ir šypsena veide. Bet pirmiausia gurkšnelis karštos, svaiginančio kvapo ir pasakiško skonio kavos. Gyvenimas per trumpas, jog jį pramiegotum ir nepastebėtum, koks nuostabus pasaulis net tada, kai esi priverstas apleisti šiltą ir jaukią lovą anksti ryte. Taigi SU TARPTAUTINE KAVOS DIENA, nes dabar puikus metas puodelio kavos! Prisijungsi?

P.S. Tikrai nenorėčiau atskleisti, kiek puodelių kavos išgėriau rašydama šį straipsnį, – bijau, jog sulauksiu nemalonios kalbos su mokyklos sesele apie per didelį kofeino vartojimą.

Medeinė Tuzikaitė,3e

Europos judėjimo savaitės renginys „Ąžuolyno“ gimnazijoje

Posted by on Antradienis, 29 rugsėjo, 2015

IMG_5213Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet, „Ąžuolyno“ gimnazija dalyvavo visoje Lietuvoje vykstančiame renginyje, skirtame Europos judėjimo savaitei paminėti. Renginį organizavo Mokinių parlamentas, pavaduotoja V.Rudokienė ir kūno kultūros mokytojai. Š.m. rugsėjo 23-ią dieną visi I-IV gimnazijos klasių mokiniai ir mokytojai 10.40 val. rinkosi į gimnazijos kiemą, kuriame mūsų mokykloje kinų kalbą dėstanti mokytoja iš Kinijos Chunyi Wang vedė Tai Či gimnastiką. Ši gimnastikos rūšis labai pIMG_5269opuliari Kinijoje. Tai Či Čuan (arba tiesiog Tai Či, kinų kalba – „aukščiausios ribos kovos menas“) – kinų kovos menas, pasižymintis švelniais ir lėtais judesiais. Jis nuo seno žinomas kaip sveikatingumo, savigynos ir fizinio poilsio bei dvasinio nušvitimo visuma. Tai Či IMG_5215tikslas – savigyna bei sveikatos stiprinimas, o jo galutinis praktikavimo tikslas – gyvenimo prasmės, harmonijos su pasauliu ir pačiu savimi atradimas. Teisingai atliekami Tai Či judesių sistemos pratimai padeda atsipalaiduoti, nuraminti mintis, gerinti kraujotaką, taisyti kūno laikyseną, sustiprinti imuninę sistemą bei vystyti vidinę energiją Či. Antroje renginio dalyje ketvirtokės gimnazistės R.Stankevičiūtė (4e) ir Viktorija Venckutė (4d) rodė ir kvietė visus atlikti jų pačių sukurtą aerobikos pratimų junginį pagal „Skamp“ dainą „Sportas“ .Visą renginį vedė Mokinių parlamento pirmininkė A.Skuodaitė.

Daumantas Banys, 3c

IMG_5219IMG_5265

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“ rugsėjo 10 – 19 dienomis

Posted by on Antradienis, 29 rugsėjo, 2015

erdvelaivis

Rugsėjo 10-ą dieną startavo nacionalinis mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“ 2015. Išradingumas – svarbiausias civilizacijos pažangos variklis. Jau dvyliktą kartą Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“ ketina nustebinti šio išradingumo vaisiais. Festivalio programą šiemet praturtino dar keli universitetai, inovatyvios verslo kompanijos, kolegijos. Vienas iš naujų festivalio draugų – Italų kultūros institutas Vilniuje, kurio dėka Lietuvos mokslų akademijos (LMA) didžiojoje salėje galite išgirsti žymių Italijos mokslininkų: prof. Michele de Luca, prof. Salvatore M. Aglioti ir prof. Edoardo Boncinelli paskaitas apie kamienines ląsteles, užuojautos mechanizmus mūsų smegenyse ir mokslo grožio esmę.

Rugsėjo 10–19 dienomis visi norintys, nuo mažiausiojo iki vyriausiojo, galės rinktis iš daugiau kaip 300 nemokamų renginių dešimtyje Lietuvos miestų mokyklų, universitetuose, mokslo centrų laboratorijose, verslo įmonėse, miestų aikštėse ar kavinėse. Itin platus ir temų spektras, pradedant diskusijomis apie tai, kaip numalšinti pyktį, poliglotų dirbtuvėmis ir baigiant biofizikinių reiškinių modeliavimu superkompiuteriu, apsilankymais moderniausiose fizikos, biofarmacijos laboratorijose, Žmogaus elgesio tyrimų laboratorijoje, ekskursijomis Botanikos ir Zoologijos soduose.

Mokysitės atpažinti melą nuo tiesos, kurti reklaminius šūkius, sužinosite, ar dirbtinis intelektas gali priimti geresnius sprendimus nei žmogus ir kaip gimsta mada. Festivalis „Erdvėlaivis Žemė“ padeda priartinti mokslo idėjas prie visuomenės, pristatyti technologijų, inovacijų naudą ir populiarinti Lietuvos mokslo įstaigas, inovatyvaus verslo įmones, taikančias savo veikloje mokslo laimėjimus. Atkreipiame dėmesį į tai, kad festivalyje vyks net kelios mokslo šventės Vilniuje ir Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, Panevėžyje, Druskininkuose.

Plačiau galite pasiskaityti svetainėje   www.mokslofestivalis.eu

Jau keleri metai ir mūsų gimnazija aktyviai įsijungia ir dalyvauja šiame festivalyje.

Festivalio įspūdžiais dalijasi mūsų gimnazistai:

Ekskursija į laivą „Mintis“

Ekskursija į slėptuvę

Paskaita „Mechatroninės sistemos šiandieninėje technologinėje įrangoje

Paskaita apie pneumobilį

Eksursija į Klaipėdos Universitetą

Paskaita „3D modeliavimas“

Kaip valdomas laivas?

Savanorių išvyka į vaikų dienos centrą „Dienvidis“

Ką mano mokytojai apie 2015 m. Europos krepšinio čempionatą…

Posted by on Trečiadienis, 23 rugsėjo, 2015

Kadangi dabar vyksta Europos vyrų krepšinio čempionatas, o krepšinis Lietuvos antroji religija, įdomu būtų sužinoti, ką apie Lietuvos rinktinę ir šį čempionatą mano mūsų mokyklos mokytojai, kokios jų prognozės?

  1. Ar žiūrite visas rungtynes, kai žaidžia Lietuvos rinktinė?
  2. Kaip manote, kokią vietą užims Lietuva?
  3. Turit mėgstamiausią žaidėją? Kodėl?
  4. Kas laimės 1 vietą?

Užbaikite sakinius:

  1. „Lietuviai mėto kaip…“
  2. „Be J.Mačiulio Lietuvos rinktinė kaip…“

Etikos mokytoja Laura Inčerauskaitė:

  1. Taip, palaikau mūsų krepšininkus.
  2. Galvoju labai optimistiškai – pateks į finalą.
  3. Vieno neišskirčiau. J. Mačiulis, A. Kavaliauskas, J. Valančiūnas.
  4. Lietuva, aišku!
  5.  Profesionalai.
  6. Šeima be pagrindinio nario.

Kūno kultūros mokytojas Grigorijus Pancerovas:

  1. Būtinai.
  2. Gali būti 2 arba 3.
  3. Neturiu, visi vidutiniškai stiprūs, J. Mačiulis stipriausias šiam čempionate.
  4. Serbija.
  5. Snaiperiai.
  6. Be rankų.

Anglų kalbos mokytoja Inga Mickevičienė:

  1. Žiūriu visas, kada lietuviai žaidžia.
  2. 5 vietą.
  3. Nėra. Mėgstamiausias M.Pocius, bet jis nežaidžia šiais metais už Lietuvos rinktinę.
  4. Ispanai.
  5. Pasiseka.
  6. Jonas be kepurės.

Fizikos mokytojas Saulius Žukauskas:

  1. Kai tik galiu.
  2. Tikiuosi, kad kiek galima aukštesnę.
  3. Neturiu.
  4. Norėtųsi, kad Lietuva.
  5. Gali tą dieną, bet blogiau, nei norėtųsi man.
  6. Negaliu spręsti pagal vienų rungtynių rezultatus.

P.S. Interviu buvo imtas prieš Lietuvos ir Italijos mačą.

 

Kamilė Butkevičiūtė, 3e

Kai atėjo abitūra

Posted by on Penktadienis, 18 rugsėjo, 2015

Aš taip nuoširdžiai pasiilgau laikų, kai sunkiausi sprendimai, kuriuos turėjau priimti, buvo didžiulis nerimas, renkantis tarp „Ančiuko Donaldo“ nuotykių ir žurnalo „Witch“ (priklausomai nuo priedo, aišku), renkantis tarp „Karūnos“ ar „Princo“ pieniško šokolado, galvojant, ar eiti į valgyklą valgyti „rimto maisto“, ar nelabai legaliai bėgti į šalia mokyklos esančią „Maksimą“ ir ten (o ne, vėl nepaprastai sudėtinga dilema!) pirkti bandelę su varške ar su šokoladiniu įdaru. Visa tai tada atrodė rimtos problemos ir jos, užklupusios mane, būdavo, aišku, greit išsprendžiamos. Tada džiaugiausi, kad turiu tvirtą nuomonę, sugebu pasverti visus „už“ ir „prieš“ bei pasirinkti teisingai (dažniausiai „Donaldas“ nugalėdavo „Witch“, „Karūna“ su burbuliukais neprilygdavo „Princui“, o bandelė, beje, su šokoladu, pasiekdavo mano skrandį greičiau nei balandėliai). Galvojau, kad visi sprendimai bus maždaug tokio lygio ir didesnių nesklandumų mano gyvenime kaip ir neatsiras.
O, bet, tačiau , deja ar nelabai, atsirado…
Aš žinau, kad būna tokių žmonių, kurie jau nuo mažens sako jaučiantys turįs pašaukimą padėti žmonėms, todėl bus gydytojai, kiti jau darželyje aiškina nesutarimus tarp draugų, todėl bus diplomatai, o treti jau šešerių kepa blynus su rikotos sūriu ir svajoja apie nuosavą restoraną, pavadintą savo žiurkėno vardu. Dar aš žinau, kad kai kurie vaikai niekada neturėjo galimybės pasirinkti, ir matematikų šeima trečioką savo vaiką veda pas korepetitorių, nes nagi kaip kitaip vaikas taps toks pats matematikas kaip ir jo tėtis ar mama.
Bet man atrodo, kad nei vienas, nei kitas atvejis man netinka ir kad viską išgelbėti turės tik paprastas mano pačios sprendimas. Turėjau tokį savo gydytojo kabinetą balkone, gydžiau du amžinai sergančius pacientus (lėlę 1 ir lėlę 2, tačiau jos atliko kokių 50 skirtingų žmonių vaidmenį), vadinausi Justina Pastauskiene ir nuoširdžiai pildžiau pacientų korteles su jų ligų istorijomis. Kas liko iš to pomėgio dirbti balkone, tai inicialai J.P., kurie lyg šiolei yra mano parašo dalis. Įprotis? Ženklas? Susidvejinusi asmenybė? O gal vis dėlto pašaukimas?
Tėvų spaudimo niekada nejutau, jų svajonių pildyti neturėjau, jie tikėjo ir tiki, kad mano sprendimai bus teisingi, o, svarbiausia, naudingi man pačiai. Bet dabar aš nebežinau. Nebežinau, kai liko laiko tiek mažai, o nuspręsti jau reikia. Kai jau sprendimas yra ne šiek tiek , o iš tikrųjų labai daug ką nulemiantis, ir jo svarbą primena dar visi tokie, kurie jaučia tokią kvailą pareigą kiekvieno abituriento paklausti „ Mielasis(-oji), tai kur žadi studijuoti?“ Ir jūs tik galite įsivaizduoti tą nepavykusį nuslėpti nusivylimą veide, kai pasakai, kad nežinai. Dar galite įsivaizduoti mimiką, kai pasakai, kad galvoji apie mediciną ir žurnalistiką. Lyg jau nori juoktis tau į veidą, bet dar susilaiko, nes mato, kad nejuokavai. Tada tokie žmonės mandagiai tau pasako „Oi, vaikeli, kai aš buvau tavo metų, tiksliai žinojau, ko noriu. O tau jau laikas – žinok irgi“. Na, atsiprašau, bet 17 metų nuspręsti, ar tu būsi chirurgas kažkada po dar beveik tiek pat metų, ar žurnalistas, ar dar velniai žino kas, nėra lengva. 11952980_10206365616797746_8786928645798271807_oIr man 17-os metų tam sugalvot neužteko. Gal dėl to, kad tik šią vasarą pradėjau galvot (pačios problema, sakysit) nes tikėjausi, kad atsakymas ateis pats. Deja, visas sprendimo žavesys ir yra tas, kad viską lemia ne iš dangaus atėjęs nušvitimas (nors už tokį būčiau labai labai dėkinga bet kam, rymojančiam ten, ant debesies), o tik jis. Ir jo aš kol kas neturiu. Atrodo, kad viskas, ką apie save žinojau ir kam maniau esanti gabi, susimaišė į vieną didžiulį „nežinau“. Atrodo tada, kai visiems jau po truputį aiškėja, kur pasisuks jų kelelis po mokyklos, einant link mano posūkio atsiranda vis daugiau šviesoforų, kurie nuolatos dega raudona spalva ir stabdo mane kartu su daugybe kylančių klausimų mano galvoje. Ponas sprendimas net nesiteikia ateiti, kad ir kaip man jo reikia. Tikiu, kad ne viena aš taip jaučiuosi ir ne viena aš esu rimtai suabejojusi, ar ateitis tikrai mano rankose.
Bet viena mano gera draugė pasakė, kad iš tokių mano vidinių kontempliacijų išeis tikrai kažkas ir, kai mano sprendimas jau bus apčiuopiamas, galėsiu važiuoti į „Ąžuolyno“ gimnazijos Karjeros dieną ir sutrikusiems (tokiems kaip aš dabar) rodyti savo šitą nerimastingą rašinuką ir pasakoti savo sėkmės istoriją, kuri galbūt jiems padės tuose raudonuose šviesoforuose pagaliau įjungti ryškią žalią spalvą, įžūliai rėkiančią PIRMYN.

Gabija Kavaliauskaitė,4e