Archive for category Interviu su įdomiais žmonėmis

Metų abiturientas 2010, Greta Gerazimaitė

Posted by on Penktadienis, 31 kovo, 2017

Kaip Jums sekasi, ką dabar veikiate, kokioje šalyje gyvenate?

Šiuo metu gyvenu Bostone, JAV, studijuoju pirmame MBA (Verslo administravimo magistro) kurse Harvardo universiteto verslo mokykloje. Prieš išvažiuodama į Harvardą, dvejus metus dirbau farmacijos milžinei „GlaxoSmithKline“ pagal Ateities lyderių programą Skandinavijos ir Baltijos šalyse.

Prisiminimas apie mokyklą

Šurmuliuojantys koridoriai, spūstys valgykloje per ilgąją pertrauką, šaižiai aidintis skambutis ir kreiduotas tamsiai žalias švarkas… Bet tuo pat metu ir tas laikas, kai svajonės siekia dangų ir jokie loginiai išskaičiavimai nepakerpa joms sparnų, pirmieji savęs ieškojimai ir svarstymai apie gyvenimo prasmę, žinių kartumas, ilgais žiemos vakarais palinkus prie knygų, ir jų saldumas, kai atestatas tampa raktu, galinčiu atverti išsvajotos, nepriklausomos ateities duris.

Palinkėjimas Gimnazijai

Gimnazistams nuoširdžiai linkiu sėkmės, jaunatviškos energijos, ne tik apgalvoto, bet ir širdimi išjausto tolimesnių mokslų pasirinkimo bei drąsos ieškoti savęs. Mieliems Mokytojams ir gimnazijos administracijai linkiu neišsenkančios kantrybės, supratingų ir dėkingų gimnazistų bei atvirumo naujovėms ir pasikeitimams. Tikiuosi, kad Gimnazija gyvuos dar ilgus metus ir toliau išliks uostamiesčio akademine lydere bei ugdys atsakingus, moralius ir išsilavinusius piliečius.

„Namuose džiaugiuosi tyla…“

Posted by on Trečiadienis, 16 lapkričio, 2016

Loreta černeckienėInterviu, manau, su viena svarbiausių mokytojų mokykloje, apie kurią dar daug ko negirdėjote. Tai – „Auštros“ vadovė, šokių mokytoja ir 1C klasės auklėtoja  Loreta Margarita Černeckienė.

  1. Nuo kelerių metų pradėjote lankyti šokių būrelį?

– Tikslių metų neatsimenu, bet darželyje. Aš jau tada žinojau, kad būsiu šokių mokytoja, pirmoje klasėje jau turėjau šokių ir teatro grupę.

  1. Kodėl nusprendėte būti šokių mokytoja?

– Aš tiesiog žinojau, kad būsiu.  (Kad visi taip žinotų nuo mažens, nes daugelis abiturientų vis dar yra neapsisprendę *)

  1. Kaip sugebate rasti bendrą kalbą su šiuolaikiniais mokiniais?

– Man tiesiog atrodo, kad visi jie yra geri, nors visko būna…  Žiūriu į juos kaip į savo vaikus. Žiūriu švelniau į juos, nes juk ši pamoka turi teikti džiaugsmą ir poilsį tokioje stiprioje pagal mokslus mokykloje.

  1. Ką galėtumėte pasakyti apie „Auštrą“?

– Mano džiaugsmas ir pasididžiavimas, tik, deja,  šį sezoną labai mažai vaikinų… Nors čia nenuostabu, nes taip jau yra buvę. Tikiuosi, kad kitais metais vaikinų padaugės, bet labai džiaugiuosi, kad tokioje mokykloje pavyksta suburti liaudiškų šokių kolektyvą.

  1. Jūs dabar turite ir turėjote auklėtinius. Kas paskatina Jus būti klasės vadove?

– Dabar tai mano trečioji laida, bet pirmieji auklėtiniai man pasiūlė būti jų klasės vadove. O aš sutikau, nes galvojau, kad dažnai keliausime po Lietuvą, daug ekskursijų turėsime, bet, kai gavau juos, supratau, kad tai ne svarbiausias dalykas. Taip pat, kai turi klasę, jautiesi labiau įsitraukęs į  mokyklos veiklą. Be to, kai turi auklėtinius, truputėlį prisišnekini daugiau šokėjų ir į pamokas, ir į kolektyvą.

  1. Kas norėtumėte, kad pasikeistų per šokių pamokas?

1.Daugiau vaikų ir ypač vaikinų.

2. Kad mokinių lygis būtų vienodas arba paskirstytų lygius. Nes vienų lygis būna 0, o kiti šoka kaip „Žuvėdros“ šokėjai. Labai sunku išdėstyti pamoką.

3. Kad galėtume pasifilmuoti arba veidrodžius turėtume J Tikrai netrukdytų, bet ir taip gerai, lieka tik svajoti.

  1. Kokių linksmų istorijų galėtumėte papasakoti apie „Dainų šventę“?

– Visas gyvenimas ten sunkus, bet linksmas. Man gal labiau siejasi ši šventė ne su linksmumu, bet su jauduliu, grožiu ir jausmingumu.

  1. Kas sunkiausia mokytojo darbe ir kas labiausiai patinka?

– Aš save laikau ne stereotipine mokytoja, todėl žiūriu į pamokas gal ne visai kaip mokytoja. Manau, kad  mokiniai turi išmokti šokti, gražiai bendrauti, mergaitę pakviesti šokti.  Net negalėčiau pasakyti, kad sunku. Man darbas – kaip šventė. Tik norėtųsi turėti didesnes finansines galimybes, kad rūbų turėtume daugiau.

  1. Ar Jūs šokate, kai tvarkote namus?

– Ne. (Juokiasi) Nei šoku, nei muzikos klausausi. Džiaugiuosi tyla.

  1. Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?

– Skaityti, megzti ir lankyti teatrus.

  1. Ar turite mėgstamą frazę apie šokius?

– Jeigu gali vaikščioti, gali ir šokti.

  1. Ką galėtumėte pasakyti apie šokio galią?

– Šokis gali padėti susipažinti, gerai praleisti laiką, tiesiog gražu žiūrėti į šokantį žmogų, taip pat sveikatai gerai.  Tik jeigu vaikinas užlipa ant kojų, tai… mmm… Padeda atsirinkti (juokiasi).

  1. Ar Jūsų mėgstamiausias filmas „Purvini šokiai“?

– Vienas iš mėgstamiausių, jis tarsi tapęs klasika.

  1. Kokias žmonių savybes vertinate labiausiai?

– Paprastumą, atvirumą, kad žmogiškai elgtųsi su tavimi.

 

Mokytoją kalbino Kamilė Butkevičiūtė, 4e

*autorės  pamąstymai

001 Be pavadinimo  DSC_6877

Pažintis su pirmokais

Posted by on Penktadienis, 21 spalio, 2016

    Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, mūsų „Ąžuolyno“ gimnazijos bendruomenę papildo naujos penkios pirmosios klasės. Tad nusprendėme  paklausinėti jų, kaip sekasi gimnazijoje.

  1. Kodėl pasirinkote būtent „Ąžuolyno“ gimnaziją?
  2. Kaip jautiesi mokydamasis šioje „Ąžuolyno“ gimnazijos bendruomenėje? Kokie pirmieji įspūdžiai?
  3. Gal turite kokių nors nusiskundimų?
  4. Kas jums labiausiai patinka mūsų gimnazijoje?
  5. Ar gerai sutariate su naujaisiais bendraklasiais?
  6. Ar jums patinka mokykloje siūloma veikla? Ar patys lankote kažkokį būrelį?
  7. Ar turite pasiūlymų, ką būtų galima pakeisti šioje gimnazijoje?
  8. Kaip sekasi ruoštis pirmokų vakarui?

1A: Vilius ir Alanas

  1. Čia gerai mokoma, geri rezultatai, gražios panelės.
  2. V: Aš jaučiuosi labai puikiai.
    A: Labai didelis spaudimas.
  3. Neturime
  4. Šilo chillo zona (mokinių poilsio).
  5. Be abejo.
  6. Mums labai patinka mokyklos siūloma veikla.
  7. Reikėtų dar vienos mikrobangų krosnelės.
  8. Labai puikiai, jau parengėme visą programą.
IMG_1040

1B: Rimantė ir Aistė

  1. R: Čia yra geriausia mokykla Klaipėdoje
    A: Čia labai geros perspektyvos, kompetentingi mokytojai, gera aplinka, apskritai  tai yra geriausia,  ką galime gauti.
  1. R: Jaučiuosi puikiai, labai draugiški žmonės.
    A: Tai tikrai nėra ta mokykla, kuri yra vaizduojama filmuose, kad ten nemalonu eiti, labai nuobodu. Šioje mokykloje visi pakankamai draugiški, nematau jokių susiraukusių veidų ir  mus supa labai maloni aplinka, dėl ko aš džiaugiuosi.
  1. Ne, kol kas viskas gerai.
  2. R: Labiausiai patinka aplinka ir žmonės.
    A: Skanus maistas valgykloje, įdomios knygos bibliotekoje, maloni šviesi aplinka.
  3. Labai gerai sutariame, visi draugiški.
  4. R: Taip, labai patinka, daug pasirinkimų. Lankau biologijos, matematikos ir istorijos modulius bei chorą.
    A: Patinka, yra išties labai daug pasirinkimų, nėra to noro eiti namo, kadangi labai įdomu. Lankau teatrą, debatus.
  5. Mums dar gal truputį per anksti spręsti, kol kas dar nesame galutinai susipažinusios su šia aplinka, todėl nežinome, ką būtų galima čia pakeisti.
  6. Jau viską sugalvojom, liko repetuoti ir įdėti daug darbo.
IMG_1037

1C: Kazys, Gintarė, Birutė

  1. Ši gimnazija yra geriausia Klaipėdoje.
  2. Labai draugiška mokykla, sunku mokytis.
  3. K: Man nepatinka mokyklos skambutis.
  4. K: Vištienos filė valgykloje.
  5. Patekome į labai draugišką klasę, labai pasisekė.
  6. Gintarė ir Birutė: Lankome aerobikos būrelį, labai mums patinka.
  7. K: Pakeisti mokyklos skambutį.
  8. K: Puikiai, iki 24 val. rašiau scenarijų J.
IMG_1038

1D: Auksė ir Tadas

  1. A: Visi kalbėjo, kad čia labai geri baigimo rezultatai, apskritai mokytojai labai gerai išmoko, stipri mokykla, tačiau reikia mokytis.
    T: Tai yra geriausia Klaipėdos gimnazija.
  2. A: Puikiai, mokytojai labai draugiški, visi padeda.
    T: Didelis mokymosi krūvis, daug ko nespėju.
  3. A: Kūno kultūrą šalta daryti lauke.
    T: Šiaip viskas gerai.
  4. A: Mokytojai, Šilo chillo zona.
    T: Mokymosi erdvė, atmosfera.
  5. T: Labai gerai.
    A: Taip, visi labai draugiški.
  6. A: Mokykloje yra labai daug būrelių, tai tikrai labai didelis pasirinkimas, gali veikti, ką tik nori. Nelankau nieko.
    T: Nelankau nieko.
  7. T: Aš manau, kad čia viskas gerai, nieko nereikia keisti.
  8. Dar nepradėjome.
IMG_1035

1E: Beata ir Benas

  1. Beata: Žinojau, kad tai yra geriausia gimnazija Klaipėdoje.
  2. Beata: Iš pačių  pirmų pamokų suprantama, kad yra sunku.
  3. Benas: Puikiai, visi labai faini.
  4. Viskas.
  5. Puikiai.
  6. Patinka.
  7. Ne.
  8. Sunkiai.
IMG_1039

Pirmokus kalbino Simona Šimkutė ir Faustė Murauskaitė, 2a

„Du kartus dvyliktokas ir nėkart – vienuoliktokas“

Posted by on Antradienis, 27 rugsėjo, 2016

Praėjusius metus  JAV mokęsis Deividas Kniaževas po mainų programos grįžo į „Ąžuolyną“ kaip abiturientas, tad, manau, atsirado puiki proga pakalbinti jį ir sužinoti dar neišblėsusius įspūdžius apie gyvenimą už Atlanto vandenyno.

  • Kuo skiriasi Lietuvos švietimo sistema nuo JAV?

Ji labai skiriasi. Pirmiausia kiekvieną dieną būna tos pačios pamokos. Pavyzdžiui, mano mokykloje buvo tos pačios 8 pamokos. Gali pasirinkti 8 skirtingus mokymosi dalykus. Jei esi gabus 10-okas,  gali pasirinkti aukščiausią matematikos lygį, todėl pamokoje sėdi ir      10-okai, ir 11-okai, ir 12 – okai. Taip pat pamokos daugiau susietos  su gyvenimiška praktika, atrandi daug galimybių panaudoti tai, ko išmoksti.

  • Kokius dalykus buvai pasirinkęs?

Statistiką, anglų k., kūno k., sveikatą, chemiją, istoriją, programavimą.

  • Ko pasiilgai labiausiai?

Draugų, bet dar nenorėjau grįžti į Lietuvą, labai ten pripratau.

  • Ką pamatei įdomaus?

Čikagą, Metropoliteno meno muziejų, Bostoną, Masačusetso technologijos institutą, Arizoną, Kaliforniją, Nevadą.

  • Ar dalyvavai olimpiadose bei  konkursuose?

Taip, BPA (Business Professionals of America) aš buvau pasirinkęs C++ programavimą ir darbą su „Microsoft Excel“, tame konkurse mokykloje laimėjau 2-ąją  vietą ( „Microsoft Excel“), 1-ąją  vietą (programavimas). Valstijose  programavimo olimpiadoje  nieko nelaimėjau, o „Microsoft Excel“-  vėl 2-ąją  vietą, todėl važiavau į valstybinį etapą (visų valstijų),  ten laimėjau 4-ąją vietą. Dar dalyvavau kituose konkursuose su komanda, dažniausiai laimėdavome  ☺.

  • Ar klasės draugai žinojo, kur yra Lietuva? Kaip tu ją apibūdindavai?

Dauguma nežinojo, bet numanė, kad Europoje. Žinojo tik keli mokytojai. Lietuvą apibūdindavau kaip mažą šalį, kuri yra viena iš Baltijos šalių, prie Baltijos jūros.

  • Kas tau buvo keista JAV?

Parduotuvėse nebuvo įskaičiuoti mokesčiai į kainą (kaip Lietuvoje PVM)  ir juos suskaičiuodavo tik kasoje, todėl reikėdavo turėti daugiau pinigų nei parašyta. Taip pat buvo keistoka, kad visi labai religingi ir lanko bažnyčią kiekvieną sekmadienį.

  • Ar žadi studijuoti užsienyje?

Taip, dabar galvoju apie Didžiąją Britaniją.

  • Kokia valstija tau labiausiai patiko?

Kalifornija, nes aplankėme San Franciską ir Los Andželą – didelius  miestus, kuriuose  tikrai yra ką pamatyti.

  • Ar JAV iš tikrųjų yra svajonių šalis?

Ir taip, ir ne. Aš ten jaučiausi žymiai geriau negu Lietuvoje. Patys žmonės yra draugiškesni ir norintys padėti, bet yra vietų, kaip Holivudo šlovės alėja, kuri atrodo ne taip gražiai, kaip ją parodo per filmus…

  • Jei skristum antrą  kartą, ką darytum kitaip?

Bandyčiau patekti į didesnį miestą, nes dabar pakliuvau į miestelį, kuriame gyvena tik APIE 2000 žmonių.

  • Kaip patekai į šią mainų programą?

Kažkada į mokyklą buvo atėjęs šios programos direktorius Lietuvoje, išklausiau jo pristatymą. Taip pat buvo toks sutapimas, kad mano mama prieš kelias dienas rado internete jų puslapį ir pasiūlė. Po to pristatymo nusprendžiau pabandyti ir patekau.

  • Ar sunki abitūra?

Priklauso nuo dalyko. Pavyzdžiui, matematiką aš jau išmokau JAV, tačiau su lietuvių kalba yra daug spragų ir šiek tiek baisu pagalvojus apie egzaminą.

  • Kur tau patiko labiau gyventi:  Lietuvoje ar JAV?

JAV, gal tas pirmas įspūdis, nauja vieta, nauja šalis, net po metų nesinorėjo išvažiuoti, norėjau pasilikt ilgiau.

  • Kur tau buvo lengviau mokytis?

Sakyčiau, kad JAV,  vien dėl to, kad neužduodavo tiek daug namų darbų ir kontroliniai būdavo lengvesni.

  • Ar patiko maistas? Amerikiečių stereotipai pasitvirtino?

Sakyčiau, taip, daugelis važiuoja į greito maisto restoranus, buvo šiek tiek keistoka, kad net ir senyvo amžiaus žmonės mėgsta gerti „Coca-Cola“ ar suvalgyti mėsainį.

  • Ar pasiilgai lietuviško maisto?

Pasiilgau ☺. Labiausiai pasiilgau šaltibarščių ir žemaičių blynų.

  • Ar patiko mokykla? Mokytojai?

Mokytojai buvo labai draugiški. Nejauti, kad žmogus yra viršesnis už tave, jog bijotum paklaust ko nors, bet gali bendrauti  kaip su draugu. Kartais per pietus, kai atsisėsdavome su draugais valgyti, prie mūsų prisijungdavo mokyklos direktorius.

  • Kas buvo neįprasta mokykloje?

Pertraukos būdavo labai trumpos ir visose pamokose rašydavome  pieštuku.

Mokykloje dirbo policininkas, kuris prižiūrėjo tvarką.

Mokykloje yra labai populiarus sportas. Pavasarį žaidžiau beisbolą. Taip pat kai kurie į mokyklą eina ne mokytis, bet dėl sporto. Tai skatina moksleivius eiti į mokyklą, nes yra viena taisyklė: jeigu nori sportuoti, būti komandos nariu, pažymiai turi būti C arba aukščiau (daugiau negu 8).

Mokykla turėjo savo šiltnamį, kur galima buvo auginti augalus.

Agrokultūros pamoką pasirinkę mokiniai pavasarį iš kiaušinių išperino ančiukus.

  • Ką dar galėtum įdomaus papasakoti?

Kadangi mane perkėlė iš 11 klasės  į 12-ą, teko patirti mokyklos baigimą, viskas vyko lyg filme (veide pasimato nostalgija)…

Deividą kalbino Kamilė Butkevičiūtė, 4e

Pokalbis su R. Zemkausku apie kultūrą ir žmogų ir šiandieniniame pasaulyje

Posted by on Antradienis, 26 balandžio, 2016

MG_0107-300x160„Su kultūra ir žmogumi viskas yra taip gerai, kaip kad seniai nebuvo“, –  įstrigo žinomo Lietuvos žurnalisto, režisieriaus, laidų vedėjo ir įgarsintojo Ryčio Zemkausko žodžiai per blitz interviu.  Balandžio pirmoji kai kam pokštų ir (ne)įtikinamų melų diena, tačiau Klaipėdos kultūros fabrike niekas nejuokavo (užbėgu įvykiams už akių – niekas ir neliūdėjo). Klaipėdiečiai kartu su Ryčiu Zemkausku ir režisieriumi  Valenf6b017f8b2b26d16493cfdd28a271130c9ff3007tinu Masalskiu dalyvavo diskusijoje apie kultūros ir publicistikos vietą informacinėje visuomenėje ir atskleidė opozicines nuomones iš televizijos ir teatro virtuvių. Nors diskusija  buvo prilyginta terapijai ir daugeliui jos dalyvių paaiškėjo tam tikri atsakymai apie kultūrą ir jos apraiškas šiuolaikinėse informacijos šaltiniuose, norėčiau pasidalinti dar keliomis Ryčio Zemkausko įžvalgomis apie XXI a. žmogaus ir kultūros santykio ypatybes.

  • Šiuolaikinis žmogus ir pop kultūra – neatsiejami vienas nuo kito. Ar pritariate šiam teiginiui ir kaip tai vertinate?
  • Manau, jog tai visiška tiesa. Pop kultūra ir yra pop, nes ji žinoma, gerai išreklamuota ir pateikiama kiekvieną dieną, o tai žavi šiuolaikinį žmogų. Ir tai nebūtinai yra blogai. Žiūrovas (kalbu apie televiziją) gali rinktis – pasiūla yra milžiniška. Tai, kad jis pasirenka pop kultūrą, nėra nei blogai, nei gerai. Tai jo pasirinkimas. Apskritai nesu linkęs skirstyti kultūrą į vienokią ar kitokią atšaką, tai slegia ir baugina. Kultūrą vertinu kaip visumą, kurią kiekvienas mato kitaip. Meluočiau, jei sakyčiau, kad pop kultūra man svetima – kartkartėmis naršau Vogue portale,  nes man gražu, nes nenoriu kiekvieną dieną būti sukrėstas ar šokiruotas kažko gilaus ar sudėtingo.
  • Ar Lietuvoje kultūrinių renginių užtenka, jų paklausa yra pakankama?
  • Be abejonės, taip. Kultūrinių renginių yra begalė – kartais, žiūrėk, nespėji nueiti į tris koncertus per savaitę, o norisi visur. Paklausa taip pat, mano nuomone, yra pakankama. Jau nekalbu apie jaunus žmones, kurių požiūris į kultūrą yra tik teigiamas ir jie yra ištroškę gero kokybiško reginio. Tačiau problemą galima įžvelgti visuomenės požiūryje į renginio vertę, jo kainą. Atsiranda žmonių, kurie kažkokiu būdu yra įsisąmoninę, jog kultūra neturi kainuoti brangiai. O ji kainuoja ir mokėti yra už ką. Turime išmokti dalintis – tai, ką gauname iš teatro vaidinimų, kino filmų, koncertų ir kitų pasirodymų, turime priimti atvira širdimi, tačiau nepamiršti, jog atlygis yra būtinas.
  •  Kultūros pasaulio įtaka žmogui. Ką išugdo kultūra ir kokia jos įtaka?
  •  Kultūros įtaka žmogui yra tokia, kokią jis pats nusprendžia gauti. Žmogus visada girdi tai, ką nori girdėti, ir net pati rimčiausia kultūros laida jam nepadarys įspūdžio ir nepaliks nieko atminty, jei jam tai neįdomu ir neaktualu. Mažiau turime laukti, kol kažkas mus lavins. Laikas atėjo lavintis patiems.
  • Kuris teiginys apie televiziją teisingesnis – žiūriu, ką rodo, ar rodo, ką žiūriu?
  • Tai absoliučiai du vienas nuo kito tiesiogiai priklausantys dalykai. Sunku pasakyti, nuo kurio galo viskas prasidėjo, tačiau faktas, jog žiūrovai palaiko komercinių televizijų laidų reitingus, todėl  tų laidų daugėja ir toks ratas sukasi iki šiol. Apskritai televizija sukurta pramogai – po ilgos, dažnai sunkios darbo dienos taip ir noris prisėsti ir spoksoti, bet mažai galvoti. Pasiūla visada atitinka paklausą ir natūralu, jog toks dėsnis veikia ir televizijos produkcijoje.
  • Kaip įvertinti, ar kultūrinė laida televizijoje yra gera ir kokybiška?
  •  Rodyti ją komercinėje televizijoje. Ten susidarys tikslūs reitingai ir suprasi, ar darai taip, kad žmonėms patiktų. Ir nemeluosiu – daryti taip reikia. Nes kitaip, kas tave žiūrės,kam tu būsi įdomus? Jeigu dirbsi pats su savo „chebra“, gal ir bus labai linksma, bet turbūt sunkiai išgyvensi. Aišku, kultūrinei laidai komerciniame kanale yra pavojus būti pamirštai arba gali kilti reikalavimai ją pakeisti kažkokia kanalui naudingesne linkme, bet tu gali klausyti arba neklausyti ir pateikti tai taip, kaip tau atrodo geriausiai. Po to stebėti žmonių reakcijas. Nesakau, jog komercija yra viršesne už nacionalinius kanalus, mokesčių mokėtojų finansuojamas laidas, tačiau ten aiškūs rodikliai, kurie gali bent kiek parodyti tavo produkto vertę.
  • Ar XXI a. žmogaus kultūrinių vertybių skalė yra pasikeitusi?
  • Aš esu linkęs manyti, jog XXI a. žmogus yra išlikęs lygiai toks pat. Tai, kad jo gyvenime svarbesnį ir didesnį vaidmenį atlieka technologijos, dar nereiškia, jog tai pakeitė patį žmogų. Vis dargi su dešimčia pirštų, ar ne? (juokiasi). Reikia nustoti demoralizuoti žmogų. Kultūrinės vertybės kinta su jų  išraiškomis, juk ir pati kultūra nestovi vietoje, tačiau drastiškų pokyčių aš pats nematau. Su kultūra ir žmogumi viskas yra taip gerai, kaip kad seniai nebuvo.

 Gabija Kavaliauskaitė, 4e

 P.S.  Daugiau mano bendraamžių  įdomių straipsnių skaitykite šiuo adresu: www.textas.lt