Archive for category Interviu su įdomiais žmonėmis

Svajonės link…

Posted by on Antradienis, 15 gegužės, 2018

daumantas

Pakalbinau mūsų mokyklos buvusį mokinį Daumantą Banį, kuris šiuo metu studijuoja Škotijoje. Studijuodamas dar tik pirmuosius metus, jis visus stebina savo originalumu ir gebėjimais kurti. Tad jei jums trūksta paskatinimo ar daugiau žinių apie studijas – pulkite skaityti!

  1. Kodėl nusprendei studijuoti skaitmeninį dizainą? Galbūt tai buvai suplanavęs jau seniau?

Su dizainu pradėjau „draugauti“ prieš maždaug penkerius metus. Su laiku tai tapo mano hobis, vėliau pradėjau svarstyti net ir apie dizainerio karjerą. Deja, nė vienas dalykas mokykloje (nepykit, mielos mokytojos) tiek manęs nedomino, kad norėčiau su tuo sieti savo ateitį. Buvau tikras, kad noriu dirbti kūrybinį darbą. Svarsčiau apie marketingą, bet kadangi turėjau šiek tiek praktikos kurdamas svetaines, mob. aplikacijų dizainą, nusprendžiau nesiblaškyti ir pasirinkti tai, kas jau patinka ir apie ką dar daugiau norėčiau išmokti. Angliškai mano studijų programa vadinasi Digital Interaction Design, sunku net anglų kalba paaiškinti, ką tai konkrečiai reiškia, bet labai trumpai ir galbūt suprantamai paaiškinsiu –  pabaigęs tokias studijas turėčiau gebėti kurti  „webus“ ir „appsus“ (svetaines ir mobiliąsias programėles), kurie aiškiai veikia, kuriais lengva ir patogu naudotis, teikia naudą tiek vartotojui, tiek jos kūrėjams. Į tai įeina ne tik vizualinio dizaino kūrimas,  taip pat tyrimų, apklausų, testavimų vykdymas ir kt. Galbūt nevisiškai teisingai, bet mėgstu savo specialybę („User Interface and Experience designer) apibūdinti grafinio dizaino, marketingo, psichologijos ar net kartais ir šiek tiek programavimo mišiniu.

  1. Kodėl pasirinkai studijas užsieny?

Iki dešimtos klasės net negalvojau apie studijas užsienyje, bet artėjant dvyliktai klasei supratau, kad būtent tokios programos Lietuvos universitetuose tiesiog nėra. Tada nusprendžiau nelikti Lietuvoje ir ieškoti programos, kuri siūlytų tai, ko ieškau. Svarsčiau apie studijas Danijoje arba Škotijoje vien dėl nemokamo mokslo,  palyginęs universitetų ir programų aprašymus pasirinkau studijuoti Dundee universitete, Škotijoje.

  1. Ar buvo sunku prisitaikyti prie pačios aplinkos, pradėti komunikuoti vien anglų kalba?

Dėl aplinkos pakeitimo visiškai nesirūpinau, net nebuvo tokios baimės, bet kokiu atveju stojant į Vilnių, Kauną ar į užsienį reikėtų ją pakeisti. Kas kėlė nerimą, tai anglų kalba. Mokėjau anglų kalbą neblogai, gal geriau nei vidutiniškai, bet toli gražu nekalbėjau laisvai, nežiūrėdavau kas vakarą angliškų filmų ir neskaitydavau angliškų knygų. Gandai, kad „su škotais dėl jų akcento nesusikalbėsi“, drąsos irgi nepridėjo. Bet tik nuvažiavęs supratau, kad nebuvo dėl ko jaudintis. Nors mano universitete didžioji dalis – škotai, bet su visais susikalbu be problemų. Jei  kartais ko nesuprantu, tikrai su mielu noru jie pakartos ar net paaiškins žodį, kurio nesupratau. Jie net žavisi visais užsieniečiais,  kad kalbame daugiau anglų nei savo gimtąja kalba. Paskaitose visiškai nėra problemų suprasti dėstytojus, o jei ką nors „praleidžiu pro ausis“, tai visada galiu rasti visą studijų medžiagą internete.

  1. Ar tavo universitetas gali pasiūlyti tau naujų galimybių? Ar patinka jame studijuoti?

Dabar man įvadiniai metai, bet, kalbant atvirai, tikėjausi iš jų daugiau. Susipažįstame su daug įvairių technikų, gauname įvairių ir įdomių užduočių, bet viskas vyksta žymiai lėčiau, nei tikėjausi. Galbūt man taip atrodo, nes turėjau gana stiprius pagrindus prieš stodamas, kitiems studentams gal taip neatrodo, nežinau. Antras kursas turėtų būti konkrečiai susijęs su mano pasirinkta programa, tai tikiuosi, kad kitais metais viskas intensyvės ir bus labiau susiję.

O galimybių universitete labai daug: pilna visokių bendruomenių-būrelių: nuo maisto gaminimo iki kompiuterinių žaidimų. Taip pat siūlomas labai gausus sporto būrelių pasirinkimas: nuo fechtavimosi iki slidinėjimo snieglentėmis ar plaukimo baidarėmis. Pats pradėjau lankyti tenisą – sportą, kurį norėjau išmėginti ilgą laiką. Taip pat yra daug įrangos ir dirbtuvių patalpų pačiame universitete: 3D spausdintuvai, medžio, metalo, kietojo putplasčio dirbtuvės, graviravimas lazeriu, profesionali vaizdo bei garso įrašymo technika ir dar daugiau, kurių net neišbandžiau pats. Žodžiu, universiteto inventorius labai gausus, galima rasti visko bet kokiam projektui.

  1. Straipsnyje esi labai giriamas dėl savo naujai sukurtos programėlės. Ar tai pareikalavo daug tavo laiko ir pastangų norint įgyvendinti šią idėją? 

Prieš kelis mėnesius Adobe kompanijos dizaino konkurse laimėjau metinę visų jų programų narystę bei naują MacBook kompiuterį. Besinaudodamas juo sukūriau nemokamą dizaino elementų biblioteką (angl. „UI Kit), kuria pasidalinau su Adobe XD programos komanda, norėdamas padėti jiems už minėtąjį prizą. Jie labai dėl to apsidžiaugė, paėmė iš manęs interviu bei apie mano darbą ir mane parašė straipsnį savo bloge. Sunku sekti laiką, kai ką nors kuri, nesiekdamas nieko iš to uždirbti. Be abejo, keliasdešimt valandų prie dizaino kūrimo praleidau, bet tikrai pastangos neliko neįvertintos :)

Straipnis: https://theblog.adobe.com/explord-free-ui-kit-everything-need-build-blog-social-media-apps-adobe-xd/

  1. Galbūt turi kokių nors patarimų gimnazistams, žinantiems, ką jie norėtų studijuoti, bet bijantiems, jog tai gali būti jiems nepasiekiama ar per sunku?

Patarimų, žinantiems, ką nori studijuoti, manau, nereikia, jiems jau ir taip pasisekė, kad žino :). Didžiausias darbas – išsirinkti programą – jau padarytas, beliko tik pasirinkti universitetą ir susikrauti lagaminus. Patarimai reikalingesni tiems, kurie dar nežino, ką nori veikti. Idealu, jei apie studijas pradedama mąstyti dar prieš pasirenkant modulius trečioje ir ketvirtoje klasėje. Mano didžiausias siūlymas – neapsiriboti mokykloje mokomais dalykais, jei iki šiol iš jų niekas nesudomino, vargu ar sudomins vėliau. Nereikia tikėtis „nušvitimo“ ir laukti, kol kas nors  pasiūlys, ką veikti po mokyklos. Tiesiog reikia domėtis, internetas – patikrintas dalykas :). Gal kažkam užteks perskaityti kokio nors darbo skelbimo aprašymą, kad galėtų nuspręsti savo ateitį. Aš pats dizainą „atradau“ žaisdamas kompiuterinius žaidimus. Tuo metu tikrai negalvojau, kad po kelerių metų būtent šioje srityje mokysiuos ir dirbsiu. O dėl studijų užsienyje tai rekomentuoju vien dėl to, kad tikrai reikės labai daug kartų „perlipti per save“: kartais, nors dažniausiai visada, būna baisu, bet tikrai tokia patirtis neįkainojama.

  1. Ar planuoji grįžti į Lietuvą ir čia tęsti savo sėkmingus darbus?

Tikrai taip. Nors Škotijoje tikrai nesijaučiu blogai, bet vis tiek Lietuva, ypač lietuvių kalba, traukia čia atgal labiausiai. Jau ir šią vasarą grįžau į Lietuvą, šiuo metu aš,  kaip produkto dizaineris, atlieku praktiką Vinted įmonėje, didžiausiame lietuvių startuolyje. O iš tikrųjų daug apie ateitį negalvoju, bet vienas iš potencialių variantų pabaigus studijas būtų grįžti gyventi į Lietuvą ir dirbti su užsienio klientais.

Mano dizaino darbai:

https://dribbble.com/daumantas

https://www.behance.net/banysdaumantas

Daumantą kalbino Simona Šimkutė, 3a

 

Užsienio spaudos straipsnis:

https://theblog.adobe.com/explord-free-ui-kit-everything-need-build-blog-social-media-apps-adobe-xd/

 

Esu perfekcionistė, todėl ir kūryboje negalioja pasakymas: „Ai, bus gerai“

Posted by on Trečiadienis, 2 gegužės, 2018

23561810_890186171141460_1503875296624678964_nNuo šių mokslo metų pradžios mūsų gimnazijos bendruomenę papildė dar viena pedagogė – režisierė bei teatro mokytoja Aiva Urbšienė. Tęsdama gimnazijos tradiciją, kuri leidžia tiek mokiniams, tiek mokytojams, tiek tėvams susipažinti su naująja mokytoja, pakalbinau  režisierę, kuri maloniai sutiko atsakyti į keletą mano užduotų klausimų. Buvo įdomu sužinoti negirdėtų ir greičiausiai mažai kam žinomų faktų, tad jei dar nespėjote artimiau susipažinti su teatro mokytoja, kviečiu jus tai padaryti!

 

1.Kada ir kodėl nusprendėte, kad teatras – tai jūsų aistra, hobis, su kuriuo norite sieti savo gyvenimą ir padėti jį pamilti kitiems?

Nenusprendžiau  nieko. Tiesiog …taip gavosi J  Tai, su kuo buvau nuo mokyklos laikų- vaidyba, šokis, muzika – įsuko ir į studijas . Vis pabėgdama – grįždama, bet esu teatrinėje veikloje ir tikiuosi būti J

  1. Kokį įsimintiniausią vaidmenį teko atlikti jums pačiai?

Įsimintiniausias vaidmuo buvo komiškai tragiškas: studijų metais  statėme spektaklį                                                           „Brolio triušio nuotykiai“, man teko Brolio Lokio vaidmuo. Vienoje scenų stovėjau ant gana aukštos pakylos, prieš mane buvo dar aukštesnė širma. Visas šis mechanizmas  buvo prie scenos krašto. Labai ekspresyvioje scenoje teko už tos širmos grumtis dėl bananų taip, kad su viskuo nubildėjau į  žiūrovų salę (scenos aukštis, beje, buvo tikrai ne mažiau kaip metras… Tad skaičiuokim..:)                                                                                                                                    Trauma buvo nemenka (raiščių patempimus , sutrenkimus ir mėlynes teko gydyti ilgai), tačiau tuokart  teko suktis iš padėties- žiūrovas turėjo patikėti, jog viskas, kas vyksta taip ir turi būti.

  1. Kuri teatro rūšis yra mieliausia ar artimiausia Jūsų širdžiai? Kodėl?

Neišskirčiau kažkurios vienos, kadangi stengiuosi pamatyti kuo daugiau ir kuo įvairesnio žanro spektaklių. Gal mažiau priimtini  komerciniai darbai, nelabai suprantu „treninginės kultūros“ apraiškų scenoje, bet vėlgi- matyt, kažkam to reikia, antraip negi režisieriai kurtų?

  1. Koks šiais metais matytas spektaklis labiausiai patiko? Kodėl?

Mėgstu „sunkius“ spektaklius, po kurių dar kurį laiką negali kalbėti, norisi būti su ta patirta emocija kuo ilgiau, suprasti transliuotas „žinutes“.                                                                                                              Grįžtant prie klausimo- tai  neseniai mačiau ir  gerą įspūdį paliko Klaipėdos dramos teatro spektaklis „Tėvas“. Mielai dar kartą nueisiu į Klaipėdos muzikinio teatro šokio spektaklį „Altorių šešėly“,  A. Cholinos  „Otelas“ užgniaužia kvapą, kaip ir didingas miuziklas „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“.                                                                                                                        Tačiau Panevėžio teatro „Menas“ spektaklis „Equus“ man  yra lietuviškų spektaklių favoritas. Mačiau 4-5 kartus ir tikrai, kai tik rodys, važiuosiu dar pažiūrėti.                                                                                                                           Žiūrint platesniu mastu, labiausiai žavi Rimo Tumino spektakliai. „Eugenijus Oneginas“- tobula iki ašarų : aktorių vaidyba, režisūriniai sprendimai. Viskas kaip ir paprasta, aišku, pastatyta „ant“ klasikinės režisūros pradmenų, tačiau tas paprastumas ir atskleidžia kūrėjų  genialumą. Mano  sielai tai labai artima.

  1. Kas yra sunkiausia, o kas labiausiai patinka, dirbant mokytojos darbą?

Būti pedagogu yra didelė atsakomybė ir visai nesvarbu, kokį dalyką dėstai. Šiandien mokiniai tikrai nėra blogesni nei tie, kurie mokėsi prieš keliasdešimt metų. Jie – kita karta, tačiau viskas priklauso nuo santykio, kuriuo vadovaudamasis eini į jauną žmogų. Ir laikas tam nėra pavaldus. Jei priimi mokinį tokį, koks jis yra, nesistengdamas pakeisti, o tik suteikdamas galimybę jam pačiam susitikti su savimi – bendravimas tampa paprastas ir lengvas, išnyksta bet kokios ribos. Jaunuolis pirmiausia turi pasitikėti tuo žmogumi, pas kurį ateina, o scena vienaip ar kitaip apnuogina. Man teatro mokytojo profesija pirmiausia yra būdas pasakyti mokiniui – pasitikėk manimi, čia nebus nieko, kas tave sužeistų, bet tu turi nebijoti pats susitikti su savimi. Nėra netinkamų žmonių scenai. Neretai mes turime tik netinkamą požiūrį.

Mokinių visada prašau mane vadinti vardu. Ne todėl, kad man būtų gėda ir žodis „mokytojas“- ne lygis. Jaunimui sakau:  nesu „bažnyčia ant kalno“, iki kurios reiktų keliais šliaužti, norint  būti išgirstam. Tačiau mes turime suprasti, jog mokytojais esame vieni kitiems būtent mes patys:  aš- mokiniams, mokiniai – man.                                                                                                                                                              Sunkumai iškyla kūrybiniam procese, kada nerandi vienokio ar kitokio sprendimo, sunku būna mokiniams, kai tenka apsišarvuoti kantrybe ir laukti savo „gabalo“ repeticijos, tačiau tas savo galimybių ribų išbandymas naudingas visoms pusėms: ir man, ir teatrinukams. Kai premjeros dieną sustojame ratu, susikibę už rankų, kai išgyvename vieni už kitus, kai pasirodymo metu jaučiame, kad pulsavimas vyksta vienu ritmu tiek scenoje, tiek žiūrovų salėje, apima nepaprastas bendrystės ir jaukaus šeimyniškumo jausmas. Tai yra kažkas nenusakoma žodžiais…

  1. Ko tikitės iš savo mokinių per pamokas?

Iš naujai ateinančių visada tikiuosi jog jie išmoks  būti… čia ir dabar…:)   Bet kokias ribas nubrėžiame mes patys. Teatro pamokų metu aš nesistengiu būti tuo, kuo nesu, ir tikiu, kad mokiniai tai jaučia. Todėl ir juos skatinu  būti toje akimirkoje, kurioje jie yra.                                                                              Mano delnai ir širdis atviri – tik imkit, jei tik galiu kažką duoti.. .Teatro pamokose mes mokomės ne tik to, kas būtina pagal planą. Dauguma jaunuolių sako, jog juos kausto scenos baimė. Aš juos mokau ne nugalėti tas baimes, bet susitikti su jomis. Kai mokiniai supranta, iš kur  kyla baimės, – tada ir įvyksta didysis virsmas, atveriantis kelius kūrybiškumui vystytis. Jei suaugę jaunuoliai  po pamokų ateina į dramos studijos ar renginių organizavimo būrelį ir ten būna iki vėlaus vakaro, vadinasi, tame buvime jie mato prasmę. Svarbiausia – aiškiai suvokti, kodėl esi ten, kur esi, ir dėl ko tai darai. Teatro pamokose  nėra nieko, kas verstų žmogų eiti prieš jo prigimtį. Tačiau jei pats nori atverti savo vidinius klodus,- jaukinkis patį buvimą, nebijok save „sulaužyti“.

  1. Ar turite kažkokių kitų hobių, mėgstamos veiklos, kuria užsiimate laisvalaikiu?

Neturiu konkretaus hobi, kad galėčiau pasakyti, jog tai – „mano“. Viskas priklauso nuo situacijos…. Esu spontaniška, tad vadovaujuosi neretai tos akimirkos nuotaika. Norisi sėsti ant dviračio – sėdu, norisi važiuoti naktinio miesto gatvėmis – važiuoju, norisi pjauti žolę – pjaunu,  norisi „sėdėti „facebook‘e- „sėdžiu“.:)

 8.Kokias žmogaus savybes labiausiai vertinate, kokios – labiausiai atstumia?

Žmones pajaučiu ir dar iki šiol nuojauta neapgavo… Lyg deguonį gaudau paprastumą,  nuoširdumą, tikrumą, greit „perkandu“ tuos, kurie santykyje yra „verslininkai“ ir esi reikalingas tik tiek, kiek  naudos atneši.  Pirmoje vietoje visada buvo, yra  ir bus SANTYKIS, grįstas pasitikėjimu, ir nesvarbu, ar kalbame apie šeimą, ar apie darbą.

  1. Kas yra jūsų idealas? Kodėl?

Žodis „idealas“, kada kalbame apie žmogų, man nėra priimtinas .Aš sakau „siekiamybė“.                                                    Yra keletas žmonių, kurių profesine veikla nepaprastai žaviuosi, žavi jų asmeninės savybės.

  1. Ar turite kokią nors frazę, kuri jus motyvuoja, padeda į viską žiūrėti optimistiškai, skatina siekti savo tikslų?

„Arba puikiai, arba niekaip“. Esu perfekcionistė, todėl ir kūryboje  negalioja pasakymas: „Ai, bus gerai“.  O optimizmas priklauso nuo daugelio aplinkybių. Labai svarbu, kad ugdymo įstaigų vadovai, dalykų mokytojai suprastų, jog bet kuri meno sritis – šokis, muzika, teatras –  yra lygiaverčiai svarbūs jauno žmogaus asmenybės ugdymo procese, kaip ir akademinės žinios. Labai liūdna, kai ateina  nepaprastai gabus abiturientas ir sako: „Labai noriu vaidinti, tačiau negaliu… Daug namų darbų iš „svarbiausių“ dalykų …“ Labai norėtųsi, jog menų dalykai nebūtų podukros vietoje.

  1. Jei galėtumėte pasirinkti bet kokią šalį, kurioje gyventumėte, kokia tai būtų šalis? Kodėl?

Kad ir kaip banaliai skambėtų – man geriausia, kur esu,- savoje šalyje. Gyvenu  Klaipėdos priemiestyje, galiu matyti parskrendančius paukščius, vasarą bėgti nuo karkvabalių, bijoti uodų ar erkių, bet vis tiek, susirangius terasoje, „uosti “ bundančios žemės kvapą, džiaugtis dūkstančiais kieme vaikais, pasodinti braškės daigą ir nesvarbu, jei liūtys išplaus ar nebus nė vienos uogos – svarbiausia – pats procesas.

Teatre lygiai taip pat mokausi džiaugtis mažais dalykais, to mokau ir jaunimą ir jei visiems kartu pavyksta suprasti, jog ne kalno viršūnė yra svarbiausia, bet pati kelionė – tai yra didžiausias mūsų visų laimėjimas…

Režisierę kalbino Faustė Murauskaitė, 3a

 

 

„Prioritetas JAV mokyklose – mokinių įgytos žinios, o ne egzaminų rezultatai“

Posted by on Pirmadienis, 30 spalio, 2017

Pakalbinau 3-čių klasių mokines Rugilę Krikščiūnaitę ir Justę Viltrakytę. Abi jos dalyvavo mainų programoje FLEX ir visus metus svečiavosi Amerikoje. Buvo įdomu sužinoti, kuo gyvenimas ten skiriasi nuo ramaus ir galbūt daugeliui paauglių  nuobodaus gyvenimo Lietuvoje.

  1. Kurioje šalyje ir kuriam laikui buvai išvykusi bei su kokia mainų programa?
  2. Kodėl nusprendei išvažiuoti? Ar buvo sunku apsispręsti, ar tikrai nori visus metus būti svetur?
  3. Kas labiausiai patiko ir kodėl? Ar norėtum vėl tenai sugrįžti, o gal jau planuoji tai padaryti?
  4. Ar žmonių bendravimas ir elgesys JAV skiriasi, lyginant su Lietuva?
  5. Ar buvo sunku prisitaikyti mokslo atžvilgiu? O gal tokia mokslų sistema tau patiko labiau?
  6. Ar susiradai draugų, su kuriais bendrauji ir dabar? Ar norėtum jiems parodyti ir savo gimtąjį kraštą?

 

Justė Viltrakytė, 3c

  1. Buvau JAV, Michigan valstijoje. Ten praleidau 2016-2017 mokslo metus. Išvykau su FLEX mainų programa.
  2. Iš tikrųjų norėjau išbandyti savo jėgas, pamatyti kitą pasaulio pusę ir įgauti patirties. Man nuspręsti buvo tikrai gana lengva, nes tai buvo neįtikėtinai gera galimybė praplėsti akiratį. Sunkiausia, manau, buvo tėvams, nes metai – tikrai ilgas laiko tarpas.
  3. Labiausiai patiko žmonės, kuriuos ten sutikau. Jie buvo labai pozityvūs ir mielai priėmė mane į savo draugų ratą. Sugrįžti atgal tikrai noriu, bet kol kas dar neplanuoju. Gal pavyks, kai baigsiu mokyklą.
  4. Mano manymu, skiriasi. Kaip jau minėjau, dauguma mano pažįstamų žmonių buvo labai pozityvūs ir niekada nekalbėdavo apie savo problemas, o čia, Lietuvoje, dažniausiai būna atvirkščiai. Jų gyvenimo būdas yra kitoks, jie pripratę prie „patogaus“ gyvenimo būdo.
  5. Prisitaikyti buvo tikrai lengva, ir, manau, Lietuvos mokslų sistemą tikrai reikėtų keisti. Prioritetas čia – egzaminų rezultatai, o ne mokinių įgytos žinios. Mano mokykloje JAV buvo atvirkščiai. Aišku, ir jų sistema nėra tobula, turi savų minusų, bet man ji patiko daug labiau negu Lietuvos.
  6. Tikrai taip, šiais laikais labai lengva palaikyti ryšį per socialinius tinklus. Tikiuosi, kad jiems pavyks aplankyti ir Lietuvą.

Nuotraukos:

Rugilė  Krikščiūnaitė, 3d

  1. Buvau išvykusi su FLEX programa į JAV, Kolorado valstiją. Ten praleidau 2016-2017 mokslo metus.
  2. Iš tikrųjų, kai sužinojau, kad esu finalistė, labai džiaugiausi ir tas džiaugsmas užgožė visą nerimą. Gal tik paskutiniąją savaitę prieš išvažiuojant buvo liūdna atsisveikinti su visais savo draugais ir šeima.
  3. Labiausiai patiko jų švietimo sistema, pati mokykla, gausus sporto šakų pasirinkimas, varžybos ir įvairios veiklos po pamokų. Šiuo metu ten sugrįžti dar neplanuoju, tačiau galvoju apie studijas Europoje arba Amerikoje. Aišku, jeigu bus galimybė ten sugrįžti – kodėl gi ne?
  4. Aš manau, kad visi žmonės ten yra gana paprasti ir atviri. Daugelis yra atsipalaidavę, nėra taip, kad nuolat mokytųsi ar būtų susikoncentravę tik į vieną dalyką ir nematytų kitų gyvenimo malonumų.
  5. Tokia mokslų sistema man patiko labiau, viskas ten yra labai paprasta, mokytojai su tavimi bendrauja visai kitaip, lyg su draugais. Nuo 9 iki 12 klasės mokiniai gali pasirinkti, ką jie nori mokytis, gali viską išbandyti. Manau, jog tai jiems padeda lengviau apsispręsti, ką studijuoti ir ką toliau veikti gyvenime.
  6. Turiu tikrai daug draugų, su kuriais bendrauju iki dabar. Jie kaip tik planuoja kelionę į Lietuvą. Labai noriu jiems čia viską parodyti, nes gyvenimą Europoje jie įsivaizduoja visiškai kitaip. Atsimenu, kai pristatinėjau Lietuvą, mano draugai galvojo, jog Lietuva yra Afrikoje, tad, manau, jie tikrai turėtų pamatyti mano gimtąjį kraštą.

 

 

Kalbino Simona Šimkutė,3a

 

Susipažinkime su pirmokais

Posted by on Ketvirtadienis, 12 spalio, 2017

Šiemet mūsų ,,Ąžuolyno“ gimnazijos bendruomenės gretas vėl papildė penkios klasės naujų mokinių. Tikriausiai visiems smalsu, kaip sekasi pirmokams, tad nusprendėme pasidomėti, ką jie mano apie mokyklą ir kaip čia jaučiasi.

Klausimai:
1. Kodėl pasirinkai būtent ,,Ąžuolyno“ gimnaziją?
2. Kokių atsiliepimų girdėjai apie mūsų mokyklą? Ar jie pasitvirtino?
3. Kokį didžiausią skirtumą pajutai atėjęs (-usi) į ,,Ąžuolyną“ iš buvusios mokyklos?
4. Kaip jautiesi naujoje bendruomenėje? Kokie pirmieji įspūdžiai?
5. Kas labiausiai patinka mokykloje?
6. Ar susidomėjai gimnazijoje siūloma popamokine veikla? Gal jau lankai kokį nors būrelį?
7. Gal turi pasiūlymų, ką būtų galima pakeisti ,,Ąžuolyne“?
8. Kaip pora žodžių galėtum apibūdinti mūsų mokyklą?
9. Jeigu galėtum antrą kartą rinktis mokyklą, ar eitum į kitą gimnaziją?

Tautvydas, 1aTautvydas, 1a   
1. Planuoju savo gyvenimą sieti su medicina. Man siūlė šią mokyklą, nes čia dirba stipresni tiek tiksliųjų, tiek gamtos mokslų mokytojai, tad, manau, kad verta mokytis ,,Ąžuolyne“.
2. Taip, pasitvirtino. Kiek girdėjau, yra žmonių, baigusių ,,Ąžuolyną“, kurie išvyksta į užsienį mokytis, patenka į garsiuosius universitetus, paskui tikrai būna žinomi žmonės.
3. Per tas kelias savaites didelio skirtumo kol kas nepajutau, bet tikrai matosi, kad mokykla yra sutvarkyta, visos pamokos yra aiškiai išdėstomos, visi mokytojai yra pasiruošę, tad, aš manau, mokykla tikrai verta savo vardo.
4. Įspūdžiai yra tokie, kokių ir tikėjausi realiai, nes nė trupučio niekas nenuvylė. Sakė, bus stiprūs mokytojai, kurie iš tikrųjų gerai išmoko, bent jau per tas kelias savaites, kiek spėjau susipažinti, mokytojai geri ir įspūdį tikrai gerą palieka.
5. Manau tas, kad nebūna jokių konfliktų, kaip būna progimnazijose, gerai, kad per pamokas iš tikrųjų būna labai ramu. Nežinau, gal čia tiktai mano klasėje, bet išties mokykloje yra labai gera atmosfera, ramu.
6. Lankau įvairius būrelius, kinų kalbos modulį. Daug girdėjau atsiliepimų apie kinų kalbą, kad būna reikalinga. Kiti sako, kad nereikalinga, bet „Ąžuolyne“ patikino, kad kinų kalba iš tikrųjų gali praversti gyvenime.
7. Iš pakeitimų mano idėja yra padaryti Maltos ordino mokymus, kuriuose būtų mokomi 9-10 klasių mokiniai suteikti pirmąją pagalbą.
8. Na, tiesiog nuostabi mokykla.
9. Tikrai ne.

Beatričė ir Viltė, 1bBeatričė ir Viltė, 1b
1. B.: Pasirinkau dėl to, kad man senoje mokykloje buvo sustiprinta vokiečių kalba, o čia labiau tikslieji mokslai, o man tikslieji mokslai labiau prie širdies. Tai galbūt padėtų mano ateičiai.
2. V.: Girdėjome, kad čia mokiniai garsėja akademiniais pasiekimais ir labai gerai išlaiko egzaminus ir kad čia dirba labai stiprūs mokytojai. Tai pasitvirtino. Tačiau buvo gandų, kad čia labai daug namų darbų, kad ateina pasikėlę vaikai, bet taip tikrai nėra.
3. B.: Čia žymiai stipriau dėstoma anglų kalba nei mano senojoje mokykloje ir chemijos bei biologijos mokytojos man pasirodė stipresnės, ypač biologijos.
4. V.: Mūsų klasė yra labai šilta, mus labai šiltai priėmė, mokiniai draugiški, jeigu kažko paklausi, jie tikrai atsakys.
5. B.: Turbūt, kad mokytojų požiūris yra į mus kitoks, kad klasėje per pamokas yra tyla, o ne šurmulys.
6. V.: Taip. Lankau porą modulių – biologijos ir chemijos, ir dar chorą.
7. B.: Na, man (turbūt kaip daugumai mokinių) nelabai patinka šitos mokyklos skambutis, bet visa kita man atrodo labai gerai.
8. V.: Čia auga Lietuvos ateitis.
9. Abi: Ne, tikrai ne.

Deimantas ir Elija, 1cDeimantas ir Elija, 1c
1. E.: ,,Ąžuolyno“ gimnazija visąlaik atrodė kaip gimnazija, kurioje auga lyderiai. Manau, mes tokie norime būti ateityje ir norime kažkam vadovauti, kažką turėti savo, kažką kurti ir, man atrodo, kad ,,Ąžuolynas“ yra geriausia vieta tai pradėti.
2. D.: Taip. Kad gera mokykla.
E.: Ne, pagrindiniai atsiliepimai buvo, kad iš tikrųjų yra sunku mokytis, labai daug namų darbų, visi mokytojai mus išmuštruos, bus sunku (ypač man, S. Dacho progimnazijos mokinei), visi turėsime būti auksiniai. Bet iš tikrųjų viskas yra kardinaliai kitaip. Patys mokytojai, vaikai yra motyvuoti ir tai skatina mokytis, mokytojai yra linksmi per pamokas, nebijo pajuokauti.
3. D.: Mokytis reikia.
E.: Taip, skirtumas tas, kad reikia daryti namų darbus (juokiasi).
4. E.: Labai klaidu. Tiek galiu pasakyti.
5. D.: MAXIMA netoli.
E.: Atrakintos durys yra labai gerai.
6. D.: Šokius šoku.
E.: Mes turime savo šokėją, kuris mums pašoka kartkartėm prieš klasę. Kartais ant stalo pašoka, kartais po stalu pašoka (juokiasi)…
7. E.: Kol kas, manau, dar nesimokome tiek ilgai, kad galėtume kažką keisti, dar nematėm tiek daug tų trūkumų.
8. D.: Gera mokykla.
E.: Gera atmosfera.
9. Abu: Ne, tikrai ne.

Gabija ir Austėja, 1dGabija ir Austėja, 1d
1. A.: Todėl, kad čia motyvuoti mokiniai bei mokytojai, kurie labai nori išmokyti vaikus, paruošti juos egzaminams. Taip pat čia yra prestižinė mokykla, kur gerai išlaikomi egzaminai. Be to, labai norėjau patekti į ,,Ąžuolyno“ chorą.
2. G.: Aš girdėjau, kad ,,Ąžuolyne“ labai sunku mokytis, kad mokiniai turi samdytis korepetitorius. Dauguma kalbėjo, kad labai daug namų darbų ir apskritai labai sunku. Kol kas nepasitvirtino, bet žiūrėsime, kaip bus toliau.
3. A.: Vaikai, galėčiau pasakyti, čia yra tikrai draugiški ir motyvuoti mokytis.
4. G.: Aš asmeniškai pirmą kartą bijojau, nes nežinojau, kur eiti, ko klausti, kur kabinetai, tai baisu iš tikrųjų.
5. A.: Tai, ką jau vardijome: mokytojai, daug popamokinių užsiėmimų, draugiški bendraklasiai.
6. G.: Taip, aš lankau daug modulių ir trečią užsienio kalbą (prancūzų). Bet blogai, tai dauguma modulių yra tą pačią dieną.
7. G.: Modulius išdėlioti per visą savaitę, o ne vieną dieną.
8. G.: Net nežinau.
9. Abi: Ne.

Daiva, 1eDaiva, 1e
1. Žinau, kad stipri mokykla. Patiko, kaip ją pristato, kaip į ją žiūrima ir kad čia susirenka žmonės, kurie nori mokytis.
2. Girdėjau, kad čia labai sunku mokytis ir kad nebeturi savo laisvo laiko, bet nemanau, kad tai tiesa, nes kol kas viskas gerai atrodo. Sunku, bet viskas įveikiama.
3. Labai sustiprintos pamokos.
4. Manau, pritampu. Labai sutariu su savo klase ir tikiu, kad ir toliau bus gerai.
5. Skanus maistas (juokiasi). Ir mokytojai, ir draugai.
6. Kadangi pati turiu papildomų būrelių kitoje mokykloje, tai nelabai turiu laiko, bet kartkartėm gal kažką ir palankysiu.
7. Norėtųsi tvarkos valgykloje.
8. Tikrai draugiška, priimanti, stipri ir uždeganti norą mokytis.
9. Ne.

Taigi, apklaususios visų pirmų klasių atstovus, galime teigti, jog šie žmonės pasirinko Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnaziją ne be priežasties. Mokiniai teigė, jog mokytis šioje gimnazijoje jiems yra didelė garbė ir malonumas, nes turi puikią galimybę tobulėti įvairiose srityse ir siekti aukštumų ne tik mūsų šalyje, bet ir svetur. Taip pat dauguma apklaustųjų patvirtino, jog atmosfera yra jauki ir tinkama mokytis, mokytojai yra stiprūs bei visada pasiruošę padėti. Tikimės, jog mūsų pirmokams nepritrūks motyvacijos bei ryžto siekti savo užsibrėžtų tikslų ir svajonių.

Agnė Valaitytė, 2c
Lukrecija Giedraitytė, 2e

Metų abiturientas 2010, Greta Gerazimaitė

Posted by on Penktadienis, 31 kovo, 2017

Kaip Jums sekasi, ką dabar veikiate, kokioje šalyje gyvenate?

Šiuo metu gyvenu Bostone, JAV, studijuoju pirmame MBA (Verslo administravimo magistro) kurse Harvardo universiteto verslo mokykloje. Prieš išvažiuodama į Harvardą, dvejus metus dirbau farmacijos milžinei „GlaxoSmithKline“ pagal Ateities lyderių programą Skandinavijos ir Baltijos šalyse.

Prisiminimas apie mokyklą

Šurmuliuojantys koridoriai, spūstys valgykloje per ilgąją pertrauką, šaižiai aidintis skambutis ir kreiduotas tamsiai žalias švarkas… Bet tuo pat metu ir tas laikas, kai svajonės siekia dangų ir jokie loginiai išskaičiavimai nepakerpa joms sparnų, pirmieji savęs ieškojimai ir svarstymai apie gyvenimo prasmę, žinių kartumas, ilgais žiemos vakarais palinkus prie knygų, ir jų saldumas, kai atestatas tampa raktu, galinčiu atverti išsvajotos, nepriklausomos ateities duris.

Palinkėjimas Gimnazijai

Gimnazistams nuoširdžiai linkiu sėkmės, jaunatviškos energijos, ne tik apgalvoto, bet ir širdimi išjausto tolimesnių mokslų pasirinkimo bei drąsos ieškoti savęs. Mieliems Mokytojams ir gimnazijos administracijai linkiu neišsenkančios kantrybės, supratingų ir dėkingų gimnazistų bei atvirumo naujovėms ir pasikeitimams. Tikiuosi, kad Gimnazija gyvuos dar ilgus metus ir toliau išliks uostamiesčio akademine lydere bei ugdys atsakingus, moralius ir išsilavinusius piliečius.