Pirmokų susipažinimo vakaras

Sekmadienis, lapkričio 20, 2016 Posted by

Spalio 21-ąją dieną mūsų gimnazijoje vyko oficialus pirmokų susipažinimo vakaras, kurį entuziastingai  organizavo visų 2-ų gimnazijos klasių atstovai. Visi antrokai buvo persirengę indėnais. Vyriausiasis vadas turėjo į savo gentį priimti jaunuosius genties atstovus (visus pirmokėlius). Kad patektų į „Ąžuolyno“ gentį, pirmokai turėjo vyriausiajam vadui aukoti savo aukas (pasirodymus). Vakarą  savo pasirodymu pradėjo 1D klasė.  Užuot pasirodę  scenoje,  jie parodė  filmuką, kuriame puikiai pristatė kiekvieną savo klasės narį. Visi supratome, jog tai linksma, nieko nepabūgstanti klasė, kupina gerų idėjų bei geros nuotaikos. Po šios klasės pasirodė ir 1A. Pasirodymo metu karalius keliavo aplink įvairiausias šalis ieškodamas savo karūnos, kol galiausiai ją rado. Merginos mus nudžiugino šokiu.  Šaunu, kad į vaidinimą buvo įtraukti visi bendraklasiai. Dabar žinosime, jog A klasė gali būti puikūs sekliai. Toliau pasirodymus tęsė 1E klasė. Šio pasirodymo metu berniukai buvo persirengę mergaitėmis, o mergaitės – berniukais. Turbūt niekas nepamiršime jų nenuslopstančios energijos  ir humoro kupino vaidinimo, kuris visiems suteikė gerą juoko dozę.  Vėliau pasirodė 1B klasė.  Tai buvo labai šiuolaikiškas dviejų panelių pokalbis, kuriame jos kalbėjosi apie tikriausiai tik dabartiniam jaunimui suprantamus dalykus, jų pokalbį puikiai interpretavo visi bendraklasiai. Šios klasės pasirodymą pabaigė jau B klasių tradicija tapęs virvutės atlikimas. Šis vaidinimas nustebino tikrai ne vieną žiūrovą! Pasirodymus baigė tikrai ne prasčiausi – 1C.  Ši klasė parodė gilias savo žinias interpretuodami laidą „Dviračio šou“ bei parodijuodami laidą „Dzin“. Šis pasirodymas prajuokino ne vieną. Norime labai padėkoti, pasidžiaugti ir pasveikinti naujuosius „Ąžuolyno“ gimnazijos pirmokus. Visi pasiruošė ir įdėjo daug darbo, džiaugiamės, kad į „Ąžuolyną“ atėjo patys pareigingiausi ir šauniausi!

Simona Šimkutė, 2a

DSC_6953 DSC_6862 DSC_6860 DSC_6835 DSC_6784 DSC_6761

„Namuose džiaugiuosi tyla…“

Trečiadienis, lapkričio 16, 2016 Posted by

Loreta černeckienėInterviu, manau, su viena svarbiausių mokytojų mokykloje, apie kurią dar daug ko negirdėjote. Tai – „Auštros“ vadovė, šokių mokytoja ir 1C klasės auklėtoja  Loreta Margarita Černeckienė.

  1. Nuo kelerių metų pradėjote lankyti šokių būrelį?

– Tikslių metų neatsimenu, bet darželyje. Aš jau tada žinojau, kad būsiu šokių mokytoja, pirmoje klasėje jau turėjau šokių ir teatro grupę.

  1. Kodėl nusprendėte būti šokių mokytoja?

– Aš tiesiog žinojau, kad būsiu.  (Kad visi taip žinotų nuo mažens, nes daugelis abiturientų vis dar yra neapsisprendę *)

  1. Kaip sugebate rasti bendrą kalbą su šiuolaikiniais mokiniais?

– Man tiesiog atrodo, kad visi jie yra geri, nors visko būna…  Žiūriu į juos kaip į savo vaikus. Žiūriu švelniau į juos, nes juk ši pamoka turi teikti džiaugsmą ir poilsį tokioje stiprioje pagal mokslus mokykloje.

  1. Ką galėtumėte pasakyti apie „Auštrą“?

– Mano džiaugsmas ir pasididžiavimas, tik, deja,  šį sezoną labai mažai vaikinų… Nors čia nenuostabu, nes taip jau yra buvę. Tikiuosi, kad kitais metais vaikinų padaugės, bet labai džiaugiuosi, kad tokioje mokykloje pavyksta suburti liaudiškų šokių kolektyvą.

  1. Jūs dabar turite ir turėjote auklėtinius. Kas paskatina Jus būti klasės vadove?

– Dabar tai mano trečioji laida, bet pirmieji auklėtiniai man pasiūlė būti jų klasės vadove. O aš sutikau, nes galvojau, kad dažnai keliausime po Lietuvą, daug ekskursijų turėsime, bet, kai gavau juos, supratau, kad tai ne svarbiausias dalykas. Taip pat, kai turi klasę, jautiesi labiau įsitraukęs į  mokyklos veiklą. Be to, kai turi auklėtinius, truputėlį prisišnekini daugiau šokėjų ir į pamokas, ir į kolektyvą.

  1. Kas norėtumėte, kad pasikeistų per šokių pamokas?

1.Daugiau vaikų ir ypač vaikinų.

2. Kad mokinių lygis būtų vienodas arba paskirstytų lygius. Nes vienų lygis būna 0, o kiti šoka kaip „Žuvėdros“ šokėjai. Labai sunku išdėstyti pamoką.

3. Kad galėtume pasifilmuoti arba veidrodžius turėtume J Tikrai netrukdytų, bet ir taip gerai, lieka tik svajoti.

  1. Kokių linksmų istorijų galėtumėte papasakoti apie „Dainų šventę“?

– Visas gyvenimas ten sunkus, bet linksmas. Man gal labiau siejasi ši šventė ne su linksmumu, bet su jauduliu, grožiu ir jausmingumu.

  1. Kas sunkiausia mokytojo darbe ir kas labiausiai patinka?

– Aš save laikau ne stereotipine mokytoja, todėl žiūriu į pamokas gal ne visai kaip mokytoja. Manau, kad  mokiniai turi išmokti šokti, gražiai bendrauti, mergaitę pakviesti šokti.  Net negalėčiau pasakyti, kad sunku. Man darbas – kaip šventė. Tik norėtųsi turėti didesnes finansines galimybes, kad rūbų turėtume daugiau.

  1. Ar Jūs šokate, kai tvarkote namus?

– Ne. (Juokiasi) Nei šoku, nei muzikos klausausi. Džiaugiuosi tyla.

  1. Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?

– Skaityti, megzti ir lankyti teatrus.

  1. Ar turite mėgstamą frazę apie šokius?

– Jeigu gali vaikščioti, gali ir šokti.

  1. Ką galėtumėte pasakyti apie šokio galią?

– Šokis gali padėti susipažinti, gerai praleisti laiką, tiesiog gražu žiūrėti į šokantį žmogų, taip pat sveikatai gerai.  Tik jeigu vaikinas užlipa ant kojų, tai… mmm… Padeda atsirinkti (juokiasi).

  1. Ar Jūsų mėgstamiausias filmas „Purvini šokiai“?

– Vienas iš mėgstamiausių, jis tarsi tapęs klasika.

  1. Kokias žmonių savybes vertinate labiausiai?

– Paprastumą, atvirumą, kad žmogiškai elgtųsi su tavimi.

 

Mokytoją kalbino Kamilė Butkevičiūtė, 4e

*autorės  pamąstymai

001 Be pavadinimo  DSC_6877

Pažintis su pirmokais

Penktadienis, spalio 21, 2016 Posted by
Comments closed

    Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, mūsų „Ąžuolyno“ gimnazijos bendruomenę papildo naujos penkios pirmosios klasės. Tad nusprendėme  paklausinėti jų, kaip sekasi gimnazijoje.

  1. Kodėl pasirinkote būtent „Ąžuolyno“ gimnaziją?
  2. Kaip jautiesi mokydamasis šioje „Ąžuolyno“ gimnazijos bendruomenėje? Kokie pirmieji įspūdžiai?
  3. Gal turite kokių nors nusiskundimų?
  4. Kas jums labiausiai patinka mūsų gimnazijoje?
  5. Ar gerai sutariate su naujaisiais bendraklasiais?
  6. Ar jums patinka mokykloje siūloma veikla? Ar patys lankote kažkokį būrelį?
  7. Ar turite pasiūlymų, ką būtų galima pakeisti šioje gimnazijoje?
  8. Kaip sekasi ruoštis pirmokų vakarui?

1A: Vilius ir Alanas

  1. Čia gerai mokoma, geri rezultatai, gražios panelės.
  2. V: Aš jaučiuosi labai puikiai.
    A: Labai didelis spaudimas.
  3. Neturime
  4. Šilo chillo zona (mokinių poilsio).
  5. Be abejo.
  6. Mums labai patinka mokyklos siūloma veikla.
  7. Reikėtų dar vienos mikrobangų krosnelės.
  8. Labai puikiai, jau parengėme visą programą.
IMG_1040

1B: Rimantė ir Aistė

  1. R: Čia yra geriausia mokykla Klaipėdoje
    A: Čia labai geros perspektyvos, kompetentingi mokytojai, gera aplinka, apskritai  tai yra geriausia,  ką galime gauti.
  1. R: Jaučiuosi puikiai, labai draugiški žmonės.
    A: Tai tikrai nėra ta mokykla, kuri yra vaizduojama filmuose, kad ten nemalonu eiti, labai nuobodu. Šioje mokykloje visi pakankamai draugiški, nematau jokių susiraukusių veidų ir  mus supa labai maloni aplinka, dėl ko aš džiaugiuosi.
  1. Ne, kol kas viskas gerai.
  2. R: Labiausiai patinka aplinka ir žmonės.
    A: Skanus maistas valgykloje, įdomios knygos bibliotekoje, maloni šviesi aplinka.
  3. Labai gerai sutariame, visi draugiški.
  4. R: Taip, labai patinka, daug pasirinkimų. Lankau biologijos, matematikos ir istorijos modulius bei chorą.
    A: Patinka, yra išties labai daug pasirinkimų, nėra to noro eiti namo, kadangi labai įdomu. Lankau teatrą, debatus.
  5. Mums dar gal truputį per anksti spręsti, kol kas dar nesame galutinai susipažinusios su šia aplinka, todėl nežinome, ką būtų galima čia pakeisti.
  6. Jau viską sugalvojom, liko repetuoti ir įdėti daug darbo.
IMG_1037

1C: Kazys, Gintarė, Birutė

  1. Ši gimnazija yra geriausia Klaipėdoje.
  2. Labai draugiška mokykla, sunku mokytis.
  3. K: Man nepatinka mokyklos skambutis.
  4. K: Vištienos filė valgykloje.
  5. Patekome į labai draugišką klasę, labai pasisekė.
  6. Gintarė ir Birutė: Lankome aerobikos būrelį, labai mums patinka.
  7. K: Pakeisti mokyklos skambutį.
  8. K: Puikiai, iki 24 val. rašiau scenarijų J.
IMG_1038

1D: Auksė ir Tadas

  1. A: Visi kalbėjo, kad čia labai geri baigimo rezultatai, apskritai mokytojai labai gerai išmoko, stipri mokykla, tačiau reikia mokytis.
    T: Tai yra geriausia Klaipėdos gimnazija.
  2. A: Puikiai, mokytojai labai draugiški, visi padeda.
    T: Didelis mokymosi krūvis, daug ko nespėju.
  3. A: Kūno kultūrą šalta daryti lauke.
    T: Šiaip viskas gerai.
  4. A: Mokytojai, Šilo chillo zona.
    T: Mokymosi erdvė, atmosfera.
  5. T: Labai gerai.
    A: Taip, visi labai draugiški.
  6. A: Mokykloje yra labai daug būrelių, tai tikrai labai didelis pasirinkimas, gali veikti, ką tik nori. Nelankau nieko.
    T: Nelankau nieko.
  7. T: Aš manau, kad čia viskas gerai, nieko nereikia keisti.
  8. Dar nepradėjome.
IMG_1035

1E: Beata ir Benas

  1. Beata: Žinojau, kad tai yra geriausia gimnazija Klaipėdoje.
  2. Beata: Iš pačių  pirmų pamokų suprantama, kad yra sunku.
  3. Benas: Puikiai, visi labai faini.
  4. Viskas.
  5. Puikiai.
  6. Patinka.
  7. Ne.
  8. Sunkiai.
IMG_1039

Pirmokus kalbino Simona Šimkutė ir Faustė Murauskaitė, 2a

Tavo akys – mano riba tarp realybės ir svajonių

Antradienis, spalio 11, 2016 Posted by
Comments closed

2 Žiūriu į jo akis, o matau visą pasaulį, tokį aiškų, ryškų, nuostabų. Visur geri, taikūs žmonės, ramuma. Ach, akimirkai, vienai trumpai akimirkai pamanau, kad iš tikrųjų yra galimybė, jog realybė neegzistuoja, tai buvo tik užkietėjusio pesimisto sapnas, kuriam nutrūkus supratau, kokia iš tiesų tikrovė yra žavi. Kaip gera! Iš tikrųjų juk čia nėra apgaulės, barnių, melo, nėra žmonių, kurie siekia vien naudos. Nėra rutinos, skubančių, vienas ant kito rėkiančių žmonių. Visi lėtai eina gatve, šypsosi, sveikinasi. Žvarbiame ore nušalusius delnus šildo iš kavinukės prigriebta kava, šlifuoja senamiesčio gatves ir nebando pasisavinti laiko – jis jiems nepriklauso. Čia žmonės laiko neskaičiuoja. Tiesiog gurkšnojimas vaikštant pasirodo daug 2.jaukesnis, negu šiltai sėdint kavinėje. O ir traukia jie ne namo, nėra kur skubėt. Nesvarsto apie gyvenimo prasmę, nes kiekviena sekundė būties, kiekvienas įkvėpimas, atodūsis – viskas yra jau savaime prasminga, tyra, nesavanaudiška. Šiame pasaulyje – nieko keisto šypsotis, būti laimingam, tam yra tiek daug priežasčių!

Bet jo akių kontaktas nutrūko. Vienu mirktelėjimu grįžtu į realybę. Daug stipresnė ir laimingesnė. Kodėl? Atsakymas paprastas: mano pasąmonėje susikaupė per daug negatyvo, greičiausiai todėl mano smegenys pačios surado neįprastą būdą, kaip įjungti džiaugsmui žalią šviesą. Priežasčių būti patenkintiems  gyvenimu – nereikia. Pabūkim, pabūkim čia ir dabar.

Laimingi. Bent jau paprasčiausiai pasistenkime. Atminkite, jog kai pabandysite nuteikti smegenis ir tuo patikėsite, jūsų vidus irgi patikės. Laimę ar liūdesį įsakysit pajusti, priklausys nuo jūsų minčių, nes visa ko pradžia yra mintys.

Todėl vėl pažvelgiu jam į akis, o matau visą pasaulį…

Gabrielė

Sustokime bent akimirkai

Antradienis, spalio 11, 2016 Posted by
Comments closed

1.XXI amžiaus žmonių problema – rutina. Bet ne tai, kad ji yra, bet kas būna, kai jos nėra. Kitaip mes nė nemokame gyventi. Rytas su kava, darbas/mokykla/universitetas, šiek tiek kitos veiklos, namai. Ir taip kiekvieną dieną. Patys prisikuriame ir gyvename tarp daug taisyklių. Darbotvarkių. Normų. Nerandame laiko niekam: knygai, piešimui ar kitiems pomėgiams, brangiems žmonėms ar net sau. Tikras pasilepinimas yra veido kaukė, vonia ar net nagų lakavimas. Prabanga iškepti ką nors skanaus ir palepinti artimuosius. Neturime laiko!  Bet nesusimąstome, kad laikas nėra niekieno nuosavybė. Kaip jis gali kam nors priklausyti!  Tačiau gyvename taip, lyg gyventume amžinai, nepagalvojame apie akimirkos trapumą. Vieną akimirksnį mes čia, „apsikrovę“ neaišku kuo, kitą – niekada nežinai, kur jis nuves. Kaip svarbu nepamiršti, kad viskas laikina, kaip mes per mažai skiriame laiko sau, mylimiems žmonėms. Niekada negali žinoti, koks pašnekesys, pokalbis bus paskutinis. Mes per daug būname įsitempę, įniršę, todėl prisikaupusį pyktį išliejame patiems brangiausiems. Tačiau, jei kada susimąstytume, kad tai gali būti paskutiniai žodžiai, vargu ar skaudintume, įžeidinėtume, gyventume taip, kaip iš tiesų gyvename. Tačiau realybė paprasta ir žudanti – viską žinome, nieko nekeisime (panašiai su alkoholiu arba cigaretėm – visi žino, kad blogai, tačiau niekas neatsisako). Gyventi šia diena ir nors kartą negalvoti apie pasekmes reikia sugebėti (neretai tokius vadiname bepročiais). Neturime laiko džiaugtis gyvenimu. Visada kažko siekiame. 1Tikslai, svajonės. Bet pasiekiame, atsibosta, susigalvojame naujų. Vis kažko norime. Bet niekada nedėkojame. O reikėtų. Sustoti ir padėkoti (patys svarbiausi žodžiai yra „ačiū“, „prašom“, „atsiprašau“, kone retenybė, nykstantis dalykas, nebent norime kam nors įsiteikti). Padėkoti draugams, kad jie skiria laiko, kuris yra pats brangiausias vertės matas, – jo  gyvenime negalima susigrąžinti. Padėkoti Dievui už tai, kad turim tuos brangius žmones, į kuriuos galime atsiremti, kad pagaliau mes matome, girdime, galime mąstyti ir nesėdime invalido vežimėlyje. Galime kalbėti… Mes iš viso jaučiamės visagaliai, kai ko nors iš mūsų neatima. Tarsi visos negandos NEGALI atsitikti mums ir visą gyvenimą mus aplenks. O jei kas atsitinka – na kodėl būtent man?! Ir tada savanaudiškai pagalvojame, kad tai galėjo atsitikti kitam. Bet svarbiausia suprasti, jog viskas, ko trūksta mūsų gyvenime, yra supratimas, kad mums nieko iš tikrųjų netrūksta.

Gabrielė