,,Tu mums viena“ – renginys Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui
Vasario 2-ą dieną, penktadienį, Klaipėdos ,,Ąžuolyno“ gimnazijoje vyko šokių, tautinių kostiumų, regionų tarmių ir kulinarinio paveldo šventė ,,Tu mums viena“. Išskirtinis renginys, skirtas paminėti Lietuvos atkūrimo 100-metį, subūrė apie 180 svečių iš įvairių Lietuvos etnografinių regionų bei Latvijos. Suvalkijos, Žemaitijos, Dzūkijos, Aukštaitijos, Mažosios Lietuvos ir Latvijos regiono Latgale atstovai kalbėjo savo krašto tarmėmis, stebino žiūrovus įdomiais ir linksmais šokiais, be to, pristatė tautinius kostiumus bei išskirtinio kulinarinio paveldo patiekalus. Pagrindinis renginio tikslas – susipažinti su Lietuvos ir Latvijos etnografinių regionų tradicijomis bei įrodyti, kad mums jos svarbios, perduodamos iš kartos į kartą jau šimtą metų.
Šventės pirmosios dalies metu vedėjai A. Gustaitis ir N. Smaguris, papasakoję legendą apie Lietuvos ir Latvijos susikūrimą, supažindino su Dzūkijos etnografiniu regionu. Žiūrovai sužinojo, jog šis pietų Aukštaitijos regionas dar vadinamas Dainava – dainų kraštu. O Alytaus jaunimo centro dainų ir šokių ansamblis ,,Tarškutis“, Dzūkijos atstovai, tarmiškai kalbėjo, atliko lietuvių liaudies šokius ir grojo skrabalais, armonika bei kitais instrumentais. Jų ypač nuotaikingas pasirodymas privertė pajudėti net žiūrovus ir buvo palydėtas palaikančiomis ovacijomis. Aukštaitija – legendomis apipintas ežerų kraštas, anksčiau vadintas tikrąja tėvyne. Jam atstovavo Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos liaudiškų šokių grupė ,,Siaustinis“. Jos nariai šoko ir aukštaičių tarme sekė pasaką. Trečiasis regionas – Suvalkija, arba Sūduva, Užnemunė. Vedėjai pralinksmino anekdotu, pašiepiančiu tariamą suvalkiečių savybę šykštumą. Paminėtos šio krašto iškilios asmenybės: V. Kudirka, J. Jablonskis, S. Nėris, J. Basanavičius. Merginų liaudiškų šokių grupė ,,Norija“ iš Vilkaviškio ,,Aušros“ gimnazijos plačiau supažindino su Suvalkija. Taip pat atvyko Žemaitijos, garsėjančios dailidėmis, siuvėjais, kalviais, atstovai. Tai – Kretingos raj. Salantų gimnazijos jaunimo liaudiškų šokių grupė. Kaip šventės dalyviams priminė vedėjai, Mažoji Lietuva, Klaipėdos kraštas anksčiau buvo vadinamas lietuviško žodžio lopšiu. Mat šiame krašte pasirodė M. Mažvydo „Katekizmas“, lietuvių kalbos gramatika, K. Donelaičio poema ,,Metai“, čia kūrė I. Simonaitytė. Beje, Klaipėdos krašto gyventojai vadinti lietuvninkais. Mažajai Lietuvai atstovavo net keli kolektyvai: Šilutės raj. Juknaičių pagrindinės mokyklos folkloro kolektyvas ,,Skalviai“, Klaipėdos ,,Gedminų“ progimnazijos liaudiškų šokių grupė ,,Gedmina“, Klaipėdos VŠĮ ,,Edukateka“ vaikų šokio studijos merginų grupė bei pačių šventės organizatorių Klaipėdos ,,Ąžuolyno“ gimnazijos jaunimo liaudiškų šokių grupė ,,Auštra“. ,,Ąžuolyno‘‘ gimnazija sulaukė svečių ir iš Latvijos regiono Latgale. Latvijos Balvi gimnazijos jaunimo šokių grupė ,,Purenite“ latvių kalba sekė pasaką, šoko, merginos atliko latvių liaudies dainą. Žiūrovus labiausiai sužavėjo šio kolektyvo paskutinis liaudiškas šokis su modernizuota muzika.
Po koncerto vyko kulinarinio paveldo degustacija. Kiekvieno regiono atstovai kvietė paskanauti išskirtinių savo krašto patiekalų. Dzūkai vaišino varškės sūriu, krosnyje kepta namine duona, Aukštaitija – žagarėliais. Sužinojome, kad Suvalkija garsėja saldiniais sūriais, skilandžiais, o Žemaitijos vienas pagrindinių patiekalų – bulvės su kastiniu. Mažosios Lietuvos atstovai ragino paragauti kekso, kavos (seniau vadintos kafija), taip pat šis kraštas gamina vaflius (buvo vadinami vofeliais), naminį sūrį (vadintas kėžiu). Svečiai iš Latvijos galėjo pasigirti namine duona, kisieliumi bei gardžiomis bandelėmis su lašinukais.
Trečiosios dalies renginio dalies metu svečių laukė folklorinių šokių vakaras. Jo tikslas – išmokti bent vieną iš folklorinių šokių, kurių mokė kiekvieno etnografinio regiono kolektyvas, jo mokytojai. Dzūkai išmokė pašokti ,,Suktinuką‘‘, linksmapolkę, klaipėdiečiai – ,,Gransferą“, buvo parodytas šokis – žaidimas ,,Kiškelis bebėgdams‘‘, aukštaitiškas šokis ,,Šėriau šėriau sau žirgelį“, o latviai išmokė šokti valsą. Folklorinių šokių vakaras suvienijo daug kolektyvų, drauge šoko ir patys mažiausieji, neatsilikdami nuo vyresniųjų, ir mokytojai. Šios šventės dalies metu tvyrojo džiugi nuotaika, bendri šokiai privertė šypsotis kiekvieną. Na, o šventės pabaigoje svečiams buvo įteikti padėkos raštai, vėtrungės, visada parodysiančios kelią į Klaipėdą, bei apyrankės su Lietuvos vėliavos spalvomis, kurios primins šią Lietuvos 100-mečio paminėjimo šventę.
Renginį inicijavo šokio mokytoja metodininkė Loreta Margarita Černeckienė, organizavo direktoriaus pavaduotoja V.Rudokienė, režisavo lietuvių kalbos mokytoja ekspertė N.Bartašiūnienė, režisierė metodininkė A.Urbšienė, šventę organizuoti padėjo direktoriaus pavaduotoja J.Ulrichaitė, technologijų mokytoja metodininkė N.Pamparienė, technologijų vyr. mokytojas R.Žmijauskas, dailės mokytoja metodininkė V.Morkūnaitė. Šventės ,,Tu mums viena“ dalyviai susipažino bei pagilino jau turimas žinias apie Latvijos Latgalės ir visus Lietuvos regionus.
Toks vienijantis pačius lietuvius ir tautas renginys galėtų tapti kasmetinis, kad kuo geriau pažintume įvairius kraštus. Dėkojame visiems dalyvavusiems kolektyvams, juos ruošusiems mokytojams bei aktyviems organizatoriams už įsimintiną dieną. Tikiuosi, kad visi geriau pažino regionus, įgijo naujų žinių ir laikas buvo praleistas tikrai linksmai ir naudingai.
Agnė Valaitytė, 2c
