Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija

Nuo Rugsėjo 1- osios praėjo beveik 4 mėnesiai ir mokslo metai, galime sakyti, jau įpusėjo. Ir tikrai tikiu, kad su nauja mokymosi aplinka spėjo apsiprasti ne tik ,,Ąžuolyno“ gimnazijos pirmokėliai, bet ir šiemet gimnaziją pabaigę abiturientai. Teko pastebėti, kad šiais metais keletas abiturientų pasirinko studijuoti užsienyje, todėl labai įdomu, kaip šiems sekasi mokslo šaknų ragauti  svetur. ,,Ąžuolyno“ gimnazijai visada bus smalsu, kaip jos mokiniai laikosi palikę mokyklą. Tad štai, dabar Olandijoje studijuojantis Paulius Lukošius, daugelio apibūdinamas kaip vienas aktyviausių ir organizuočiausių savo laidos mokinių, sutiko pasidalinti savo nauja patirtimi, ir ne tik.

• Kaip laikaisi Pauliau? Ar jau pasiilgai Lietuvos, šeimos ir draugų? O gal cepelinų?
• Pradėsiu nuo to, kad viskas sekasi tikrai puikiai! Savo studijų kryptimi ir kokybe esu patenkintas, jaučiuosi, kad tikrai esu ten, kur ir norėjau būti. Na, praėjo dar tik 3-4 mėnesiai, 100 procentų sakyti, jog tai yra tai, ko ieškojau, dar anksti, bet ateities perspektyvos daug žadančios. Lietuvos tikrai pasiilgau, šeimos ir draugų, žinoma, taip pat! Lietuvoje tu visada jausies savas, laukiamas, čia tavo namai ir aplinka, o namo grįžti visada noris! O dar šiuo kalėdiniu laikotarpiu tai dar labiau jaučiasi, na, bet nieko, jau greitai!! O cepelinų nepasiilgau visai, nes niekada jų ir nevalgiau. Galbūt labiau pasiilgau to, jog kažkas gamina už tave ir tau visai nereikia dėl to rūpintis.
• Ko labiausiai pasiilgai iš „Ąžuolyno“ gimnazijos?
• Pirmas dalykas, šovęs į galvą, tai – nerūpestingumas. Mokykloje tau viskas paduota į rankas, atverčiama knyga ir parodomas skyrius, kurį turi perskaityti. Jei neperskaitai, jauti spaudimą iš mokytojų, o po to gal ir iš tėvų, o tai verčia tave pasitempti. Čia viskas kitaip! Tavęs niekas nespaudžia, esi pats atsakingas už savo darbus ir veiksmus, niekas neprieis ir nepasakys: „Ei, paskubėk, rytoj deadline (t.y. paskutinė atsiskaitymui skirta diena). Jei nepadarei kažko laiku, – tavo bėdos, niekieno kito. Taip pat ir su literatūra – pats turi susirasti šimtuose puslapių tai, ko tau reikia. Todėl džiaukitės mokytojų pagalba, kol dar turit progą, nes ateis sunkesni laikai. Žinoma, pasiilgau ir mokytojų, kurie tikrai įdėjo didžiulį indėlį į mūsų mokymosi procesą, ir ne tik. Galiu pasakyti, kad labiausiai pradedi tai vertinti šiek tiek vėliau, kai viskas nusistovi. Tada pamiršti visus pykčius, jei jų ir buvo, ir lieka tik geriausi prisiminimai! Ir net nebežinai, kaip atsidėkoti, nes atrodo, jog paprasto „ačiū“ nebeužtenka. Dabar grįžęs kaip tik ruošiuosi aplankyti gimnaziją ir mokytojus.
• Ar galėtum pasidalinti savo pasiekimais ,,Ąžuolyno“ gimnazijoje ir už jos ribų? Ar turi kokių išskirtinių pomėgių?
• Na, negaliu pasakyti, kad turiu kažkokių ypatingų pasiekimų. Manau, aktyviai dalyvavau gimnazijos bendruomenės veikloje ir stengiausi prisidėti kuo galiu prie geros atmosferos kūrimo gimnazijoje. Nedalyvavau jokiose miesto olimpiadose, kaip daugelis Ąžuolyno gimnazijos mokinių yra pratę, niekada ir nebuvau kažkoks supertiksliukas, nemėgau nei matematikos, nei chemijos, nei fizikos. Prisidėjau prie kai kurių gimnazijos renginių, organizavau juos, nes tai man patinka. Šiuo atveju tu veiki tyliai, lieki antrame plane, bet kai matai žmonių pasitenkinimą, – tai viską atperka! Galiu atiduoti tam visą save, nes tai be galo mėgstu. Kas mane pažįsta, tas supras, o ypač mano laidos mokiniai. Kai kažką darau, tai darau su didžiuliu užsidegimu ir visada siekiu tik geriausio, tai ir yra mano varikliukas.
• Kodėl pasirinkai studijuoti būtent Olandijoje? Ar rinkaisi pagal kokius nors kriterijus?       
• Studijuoti Olandijoje pasirinkau dėl to, jog ieškojau geresnės studijų kokybės ir naujos aplinkos. Studijų kokybe Lietuvoje esu tikrai patenkintas, ten tikrai gali rasti puikių universitetų, kuriuos pabaigus darbdaviai studentus graibstyte graibsto. Tačiau pasirinkau studijuoti tokį dalyką, kurį dar reikia gerokai patobulinti Lietuvoje, o užsienyje radau tam gerą alternatyvą. Studijuoju laisvalaikio vadybą (verčiant iš anglų kalbos), o į tai įeina vadybos ir ekonomikos pagrindai ir renginių organizavimas. Teko domėtis ir sužinoti, jog Lietuvoje to mokoma iš knygų, sausos teorijos, o tai tokioms studijos nėra pats priimtiniausias variantas. Dėl to išvykau studijuoti į Olandiją, kur beveik viskas yra paremta praktika, ir šiuo sprendimu esu tikrai patenkintas! Dar viena priežastis – tai lyg iššūkis sau. Mano nuomone, norėdamas tobulėti privalai išlipti iš savo komforto zonos (šiuo atveju tai būtų tavo tėvų namai, aplinka, kur viskas pažįstama). Ir visa ta patirtis, kurią gali vėliau panaudoti, yra be galo vertinga!
• Kodėl pasirinkai būtent šią sritį? Ar sudėtinga mokytis svetima – ne lietuvių kalba?
• Pasirinkau šią sritį, nes jau seniai pastebėjau, kad be to gyventi negaliu. Visada patikdavo imtis iniciatyvos, mesti naujus iššūkius sau. Taip pat ir mano charakterio savybės tam turėjo įtakos: žmonės sako, kad esu organizuotas, aktyvus, moku suburti žmones aplink save, dėl to tai tapo dar paprasčiau. Kultūra pradėjau domėtis dar visai anksti, būdamas šeštoje klasėje: domino fotografija, įvairūs kultūriniai renginiai, o po metų užsirašiau į teatro pamokas, kur ir susiformavo mano asmenybė. Dėl to galiu būti dėkingas režisierei Živilei Dargytei ir visai trupei. Tad galiu pasakyti, jog mano sprendimui studijuoti būtent šią sritį įtakos turėjo tikrai nemažai veiksnių. Mokytis anglų kalba nesudėtinga, jei tik esi tam tinkamai pasiruošęs. Anksčiau turėjau tokį kompleksą, jog nesijausdavau laisvai, kalbėdamas angliškai, ir tai labai trukdė mano progresui. Žinojau, kad reikia kažką keisti, tačiau vis atidėliodavau, kol galiausiai užsirašiau į anglų kalbos kursus. 1,5 metų ėjau į papildomas anglų kalbos pamokas ir tai man labai padėjo. Tai kainavo daug pastangų ir laisvo laiko, tačiau be šių pamokų užsienyje būčiau pražuvęs, o dabar jaučiuosi tikrai laisvai ir galiu pasakyti, jog nejaučiau jokio kalbos barjero, kai atvykau čia. Manau, jog viskas priklauso tik nuo pasiruošimo ir vidinės motyvacijos.
• Kas labiausiai tave sužavėjo gyvenant Leeuwardene, Olandijoje? O gal yra dalykų, kurie Tave net nustebino?
• Galiu pasakyti, kad sužavėjo tikrai nemažai dalykų. Žmonės čia visai kitokie: jie labiau atsipalaidavę, paprastesni bei atviresni, visi laisvai reiškia savo emocijas. Visuomenė Olandijoje kitokia nei Lietuvoje, ir tai visai suprantama – jie nepatyrė to, ką patyrė mūsų tėvai ir visa Lietuva, būdama SSRS sudėtyje. Tai galiu pasakyti, jog tas žmonių atvirumas tikrai žavi! Kartais įdomu stebėti ir lyginti visuomenių skirtumus, žmonių charakterius bei gyvenimo būdą.
• O koks jaunimas Olandijoje? Ar labai daug skirtumų tarp Lietuvos ir Olandijos jaunuolių?
• Na, kadangi lietuvių jaunoji karta jau užaugo laisvoje Lietuvoje, tai dėl to jų požiūris, charakterio savybės per daug nesiskiria nuo užsieniečių jaunuolių. Kalbant apie motyvaciją mokytis, tai visada bus tokių, tiek užsienyje, tiek Lietuvoje, kurie geriau praleis paskaitą ir pamiegos ilgiau, todėl išties sunku vertinti.
• Gal jau esi pramokęs olandų kalbos? Jei taip, gal galėtum pasidalinti keliais žodžiais ar frazėmis?
• Moku gal kokius penkis žodžius, bet norėčiau išmokti daugiau, vis dėlto gyvensiu čia dar trejus metus, tai, manau, tikrai prireiks, nors visi olandai angliškai kalba labai puikiai. Pasidalinti negaliu, nes žinau, kaip frazės tariamos, o ne rašomos.
• Ką planuoji veikti ateityje? Kokių tikslų sieki savo gyvenime? Ir kaip manai, koks geriausias kelias jų link?
• Na, planų turiu įvairių, tačiau planuoti dar anksti. Pirmas žingsnis – išsirinkti universitetą, į kurį norėčiau išvykti su mainų programa. Antras – rasti įmonę, kurioje galėčiau atlikti praktiką vienerius metus. Planuoti ilgesniam laikui nenaudinga, nes niekada nežinai, kaip gali pasisukti tavo gyvenimas, kokių pasiūlymų gali sulaukti ir kaip tai pakeis tavo ateitį. Ko dabar norėčiau? Po studijų dar kelerius metus pakeliauti po pasaulį, susipažinti su kitomis kultūromis, žmonėmis, praplėsti savo akiratį ir gauti daug naudingos patirties, kurią vėliau galėčiau panaudoti Lietuvoje. Taip, planuoju grįžti į Lietuvą, konkrečiai į Vilnių, nes mano akyse ši valstybė atsigauna nepaprastai greitai. Matau Lietuvoje labai daug perspektyvų ir galimybių, o tai tik paskatina norą būti to dalimi. Taip pat noriu panaudoti visą sukauptą patirtį ir įpūsti šiek tiek naujo vėjo. O geriausias tikslas tam pasiekti yra vidinė motyvacija, užsidegimas ir, žinoma, pastangos. Kad ir kaip banaliai skamba, kad ir kiek kartų tai esame girdėję (bet neįsigilinę), tačiau privalai mokytis iš visų savo klaidų, nesvarbu, kokia jų kaina bebūtų.
• Ką galėtum patarti dabartiniams abiturientams ir jaunesniems mokiniams, planuojantiems studijuoti užsienyje?
• Tikrai pagalvoti, ar yra tam pasiruošę, pasverti galimybes Lietuvoje ir užsienyje, nepamiršti ir finansinės pusės, nes gyventi užsienyje kainuoja tikrai nemažai. Tačiau nuoširdžiai palinkėsiu rasti savo kelią ir specialybę, kuri būtų lyg aistra ir priverstų judėti tolyn!

Paulių Lukošių kalbino Emilija Šlajutė, 2e