Modulinio mokymo galimybės „Ąžuolyno“ gimnazijoje
Mokykla – tai bendruomenė, kuri privalo žengti kartu su gyvenimu, nuolat jausti jo kaitą ir pati keistis. Pakito žinias įsisavinančio asmens vaidmuo: iš ugdymo proceso objekto jis tapo šio proceso subjektu, todėl ugdymo procesą reikia organizuoti kitaip. Modulinis mokymas – tai toks mokymo metodas, įgalinantis besimokantįjį pasirinkti jos įsisavinimo būdus, tempą, atsižvelgiant į savo galimybes, poreikius.
Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija suvokdama kaitos procesus, modulinio mokymo privalumus, jau penketą metų dalyvauja UPC projekte „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14-19 metų mokiniams, II etapas.“ Šiam projektui įgyvendinti buvo suburta mokytojų komanda, kuriai vadovauja direktoriaus pavaduotoja Virgenija Valaitienė. Modulinio ugdymo programas išbandė lietuvių kalbos, istorijos, matematikos, fizikos, etikos, tikybos, technologijų dalykų mokytojai.
Šių dalykų buvo mokomasi tam tikrais blokais, taip vadinamaisiais moduliais. Dirbant pagal modulių programas išryškėjo teigiamos pusės: medžiaga pamokoms atrenkama apie dabartinį gyvenimą, jo aktualijas, praeities kultūros ženklai lyginami su šiuolaikiniu gyvenimu. Tokiose pamokose mokinys jaučiasi ne nieko neišmanantis, tuščiai skambantis indas, tačiau aktyvus mokymosi proceso dalyvis, galintis reikšti savo nuomonę, pateikti įžvalgas, bendradarbiauti. Modulio pamokose ypač svarbūs integraciniai dalykai, aktyvieji mokymo metodai, grupinis darbas, jose naudojama multimedija, diskutuojama, įgyvendinami projektiniai darbai.
Apie tai, kaip sekėsi UPC projekte, kokios įgytos patirtys, dalintasi sklaidos konferencijoje „Ugdymo turinio organizavimo idėjų įgyvendinimas siekiant išplėsti mokinių pasirinkimo galimybes“ lapkričio 7 d. ir konsultacijose (atvirose pamokose) lapkričio 10 d.
Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, projekto koordinatorė V.Valaitienė konferencijos dalyviams pristatė, kaip buvo organizuotas modulinis mokymas gimnazijoje, kokius reikėjo priimti iššūkius, kokios veiklos vykdytos. Taip pat išklausytos dviejų buvusių abiturienčių, besimokiusių pagal modulines programas lietuvių kalbos, istorijos, fizikos, mintys apie tokį ketverių metų mokymosi laikotarpį. Negalima nesutikti su gimnazistėmis, teigusiomis, kad modulinis mokymas ne graži pasaka, bet realybė, kurią vertėjo išbandyti. Tokią mintį teigė ir lietuvių kalbos mokytoja V.Dumčiuvienė, kalbėdama apie modulinio mokymo galimybes sprendžiant šiuolaikinei mokyklai keliamus uždavinius, o J.Jovaišienė – apie lietuvių kalbos ir literatūros modulinį mokymą kaip galimybę formuoti įvairiapusį pasaulio vaizdą. 9-10 klasėse lietuvių kalbos modulius išbandė mokytoja S.Riaukienė. Ji pabrėžė, kad mokydamiesi moduliais mokiniais patys tampa mokymosi proceso dalyviais, kuria filmukus, multiplikaciją, keliauja skyrybos labirintais, rašo kelionių dienoraščius. Fizikos mokytoja V.Gineikė teigė, kad mokydamiesi pagal modulius aiškinosi fizikos panaudojimo kasdieniame gyvenime galimybes, pvz., fizika vonioje. Etikos mokytoja L.Inčerauskaitė ir technologijų mokytoja N.Pamparienė pasidalino patirtimi, kaip mokiniai aiškinosi sveikinimosi, gestikuliacijos skirtumus įvairiose pasaulio šalyse, rengė kelionių maršrutus po Austriją, Graikiją, Aukštaitiją, Klaipėdą, gamino tų kraštų valgius. Istorijos mokytoja R.Veličkaitė supažindino klausytojus, kaip priartinti sausus istorinius faktus prie šiuolaikinio jauno žmogaus sampratos.
Lapkričio 10 d. šalies mokytojai stebėdami atviras „Ąžuolyno“ gimnazijos pamokas patyrė, kaip iš tikrųjų veikia modulinio mokymo programos, kuo kitokios pamokos, kaip dirba mokiniai, sulaukė konsultacijų iš pačių mokytojų.
Joana Jovaišienė, lietuvių kalbos mokytoja
