Interviu su Edmundu Kvederiu
Kadangi ekonomikos mokytojas ir nuostabus 2e klasės vadovas išeina iš „Ąžuolyno“ gimnazijos, nusprendžiau paimti iš jo interviu.
– Kokie dalykai labiausiai patiko mokykloje?
– Matematika, istorija ir geografija. Matematika – patikdavo loginis sprendimas, uždavinių atsakymų ieškojimas. Istorija – pažinti pasaulį, kas vyko anksčiau, o geografija – pomėgis keliauti virtualiai: žiūrėti žemėlapius, aiškintis, kokioje planetoje mes gyvename…
– Mokykloje buvote pavyzdingas mokinys ar neklaužada?
– Ne, pavyzdingas nebuvau,- nepabaigus klausimo įsiterpia mokytojas, iki pat tol, kol praėjo paauglystė. Pavyzdingi būna 2 laikotarpiai: pradinė 1-3 klasė ir jau kokia 11-12. O visą laiką buvau pakankamai išdykęs ir daug visokių išdaigų prikrėtęs.
– Kokių iškrėtėte išdaigų?
– Dabar net sunku jas visas prisiminti. Nuo paslėptų daiktų, nuo mokytojams iškreiduotų kėdžių, stalų iki ežiuko įdėjimo į bendraklasės kuprinę. Bet mano pokštai nebūdavo žeidžiantys, žeminantys žmogų. Niekada nesistengiau pokštauti tuo, kas gali jį užgauti.
– Kodėl pasirinkote ekonomikos mokytojo specialybę?
– Aš ją iš tikrųjų pakeičiau. Iš pradžių tapau matematikos – fizikos mokytoju (pirmosios mano studijos). Ekonomika traukė supratimu, kad aš nesuprantu daugelio ekonominių reiškinių, negaliu savęs realizuoti. Todėl ieškojau būdų, kaip studijuoti. Ir man pasitaikė proga persikvalifikuoti bei tapti ekonomikos mokytoju.
– Kas jums labiausiai patinka mokytojo darbe?
– Nuolatinis bendravimas su jaunais žmonėmis, kurie yra optimistai (didžiąja dalimi), linksmi, ir galėjimas perduoti naudingą informaciją, kuri gali būti jaunimui naudinga.
– Kaip patartumėte jaunimui rinktis profesiją?
– Pagal savo gebėjimus ir iššūkius. Prisimenant vieną labai svarbų dalyką: „Gyvenimas – nėra kompiuterinis žaidimas, jis – vienas vienintelis“. Kitaip tariant, nepasiimsi gyvybės iš naujo, kompiuteriniame žaidime taip sužaidei ar kitaip. Dėl to reikia rinktis ir daryti taip, lyg tai būtų vienas vienintelis „game‘as“, ir jį reikia sužaisti gerai.
– Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?
– Keliauti, sportuoti ir pabūti su šeima.
– Ar turite žmogų, į kurį lygiuojatės?
– Aš neturiu žmogaus, neišskirčiau. Mokausi iš daugelio žmonių, tiek iš sėkmingų, tiek iš nesėkmingų. Labiausiai orientuojuosi į laisvo žmogaus būdą, gyvenimą.
– Kodėl kinai suvalgo daugiau ryžių negu japonai?
– Na, šitą mes jau žinome, jų tiesiog daugiau, todėl jie ir suvalgo. Jeigu ne santykinis dydis pagal paritetą. Juokiasi.
– Ar rinktumėtės ir dabar tą pačią profesiją?
– Aš nesigailiu net akimirką, kad studijavau pedagogiką, psichologiją, kad tapau mokytoju. Nė trupučio.
– Jeigu reikėtų rinktis tarp Bilo Geitso pinigų ir taikos pasaulyje? Kokios spalvos būtų jūsų Lamborghini?
– Jokios. Man nereikia išskirtinumo daiktais. Žmogus išskirtinis savimi, o akivaizdu, kad taika pasaulyje yra, be abejo, svarbiausia.
– Kaip taupyti pinigus?
– Žinoti savo poreikius ir savo galimybes.
– Ar jūs esate Lietuvos patriotas?
– Taip. Aš niekada nesusigundžiau galimybe dėl gerai finansiškai apmokamo darbo išvykti į kitą šalį. Aš visada siekiu ir noriu dirbti čia, Lietuvoje, nes kiek mes visi galim sukurti, tiek šalis bus stipri: ekonomiškai, kultūriškai, pilietiškai…
– Jeigu negyventumėte Lietuvoje, kokioje šalyje gyventumėte? Kodėl?
– Austrijoje. Man patinka ten gyvenančių žmonių mentalitetas, kultūra, tvarka, gamtovaizdžiai.
Klasės vadovą kalbino Kamilė Butkevičiūtė, 2e