Mūsų gimnazijoje yra graži tradicija. Kiekvienais metais prieš šventes „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai savanoriai, bendradarbiaudami su Raudonojo Kryžiaus darbuotojais, lanko vienišus senelius. Mokiniai pas senelius vyko su pačių darytais kalėdiniais atvirukais ir Raudonojo Kryžiaus dovanėlėmis, kad atneštų ir į senelių namus šventinio jaukumo ir kalėdinės dvasios. Mokiniai, apsilankę pas senelius, pasidalino savo mintimis apie savanorystę: „Savanoriavimas – tai galimybė pažinti save. Tik atsidūręs situacijoje, kur reikalinga pagalba, parama, pasiaukojimas ir už tai nesiūlomas joks atlygis, žmogus gali suvokti, ar yra tam pajėgus. Ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Jis supranta, ar gali daryti gerus darbus ir už tai nieko neprašyti. Nors, ko gero, galima ginčytis, ar savanoris tikrai už savo veiklumą negauna nieko mainais. Juk jis vis dėlto tobulėja morališkai, auga, mokosi ir susipažįsta su pasauliu bei žmonėmis. Senelių lankymas yra viena nuoširdžiausių ir gražiausių veiklų, 
kuriose dalyvauja savanoriai. Mes nešame seneliams ne tik maistą, bet ir draugiją, šilumą, jaunatvišką nuotaiką. Smagu ateiti pas humoro jausmo nestokojantį senuką (kaip man ir vienam mano draugui teko), kuris atidaręs duris pirmiausiai paliepia mums mesti lauk visus maišus, o tada pakviečia arbatos ir pasakoja pačius įvairiausius savo gyvenimo nuotykius. Klausantis plečiasi akys ir kyla begalės klausimų, po kurių atsiranda dar daugiau įdomių istorijų. Taip galima ir kelias valandas išsėdėti! Jei iš pradžių atrodo, jog eini daryti gerų darbų – atiduoti savo jėgas kitiems – apsilankymo pabaigoje imi galvoti visiškai atvirkščiai ir norisi dėkoti, spausti ranką, apkabinti senelį už 
turiningą popietę. Gera jaustis, kad esi kažkam reikalingas. Ir kas sakė, kad savanoriai nieko negauna mainais? Kartais net pasijunti tikru savanaudžiu, kai beveik nieko nedarydamas gauni šitiek meilės, draugiškumo ir neįkainojamos patirties.“
Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie lankė vienišus senelius, neliko abejingi šiai gimnazijos gražiai tradicijai.
Pasaulyje vyksta tik tie stebuklai, kuriuos savo darbu, tikėjimu ir meile sukuriame patys…
Laura Inčerauskaitė, etikos mokytoja
Lapkričio 16 – 20 dienomis gimnazijoje vyko matematinių renginių savaitė. Jaunesniųjų klasių mokiniai galėjo išreikšti savo „matematinį kūrybiškumą“, prisidėdami prie „Matematinės puokštės“ parodos (kurioje šiais metais puikavosi tikrai žavingi kūriniai!). Tuo tarpu vyresniųjų klasių mokiniai galėjo pademonstruoti savo išmonę, į parodą atiduodami darbus apie funkcijas arba erdvinius kūnus tarp mūsų (jeigu pastaruoju metu „šlifavote“ mūsų gimnazijos koridorius pro antro aukšto fojė, veikiausiai pastebėjote ne tik meniškus, bet tuo pačiu metu su matematika(!) susijusius darbus). Na, bet turbūt daugiausiai matematinių linksmybių patyrė (jei tokia linksmybių rūšis iš viso egzistuoja…) pirmų gimnazijos klasių mokiniai. Mūsų mokyklos mažiausieji (teneįsižeidžia tie mažuliukai J) dalyvavo matematikos viktorinoje (smagumėlis!), kurią vedė ne bet kas kitas, o… Manau, jog ir taip visiems aišku – Gilbertas. Užduotis viktorinai ruošė šaunieji matematikos mylėtojai Rokas Pečkus ir Augustinas Makevičius. Kompetentingos komisijos pirmininke tapo nuostabi ir nepakartojama Aušrytė Butkevičiūtė. Visą renginį kuravo mokytoja Roma Petrošienė (tiems, ko ji nemoko, pasufleruoju – matematikos asė). Viskas prasidėjo nuo to, jog matematikai „pajuokavo“. Menkai kas tuos juokus salėje, be pačių matematikų, suprato, bet kodėl gi ne? J Pirmame etape vyravo algebros užduotys. Neskamba taip sudėtingai, tiesa? Na, jūs klystate. O toliau viskas tik dar labiau sudėtingėjo. Viktorinos dalyviai perėjo prie geometrijos (Viešpatie, apsaugok), o po to prie užduočių, kurios man atrodė kaip absoliuti terra incognita (taigi tikrai jau, net nesupratau, kas ten buvo). Kol komisija sprendė dalyvių likimą, žavingoji Roberta Milašauskaitė pristatė savo projektą apie loginius uždavinius. Visos viktorinos laimėtojais tapo 1c (sveikinu juos iš visos širdies). Tai buvo įdomi savaitė. Net gražu žiūrėti, kaip žmones pradžiugina matematika . Matematikai, esami ar būsimi, – įspūdingi žmonės. O matematika… Na, kai nesuprasit, ką tie skaičiai ant lentos reiškia, bent pabandykit įsivaizduoti, jog jie šoka. Sakoma, kad matematikai būtent tai ir mato…
Aira Čeponaitė, 3e
Gruodžio 4 dieną 17.50 val. šeimos nariai, draugai ir mokytojai pradeda rinktis į aktų salę. Čia vyks „Pramoginių šokių vakaras“ . Trečiokai ir ketvirtokai, kurie yra pasirinkę šokius, jau sėdi salėje, girdisi juokas, pokalbiai, paskutiniai pasitarimai, kaip reikia šokti vieną ar kitą šokį. Kai kurie galvoja, kaip nepamiršti kurio nors žingsnelio. Atmosfera prisipildo džiaugsmo ir jaudulio. Šokių mokytoja Loreta Margarita Černeckienė pasako įžanginę kalbą, pradeda skambėti muzika – trečiokai ir ketvirtokai gražiai apeina aplink salę. Pirmas šokis – „Diskofoksas“, šoka 11-okai ir 12-okai. Kadangi beveik visus šokius šoka po du kartus, tai daugelis dvyli
ktokų pakviečia vienuoliktokes pašokti. Po pirmo šokio visas jaudulys pradingo, mokiniai tiesiog pradėjo mėgautis šokiais. Vėliau mokiniai šoko „Ča-ča“, „Salsą“, „Bačatą“, „Džaivą“, „Sambą“, „Tango“, lėtą valsą, „Vienos valsą“… „Pramoginių šokių vakarą“ taip pat pagyvino profesionaliai šokantis 3d klasės mokinys Nerius ir jo šokių partnerė Emilija, kurie pašoko du šokius. Per „Vienos valsą“, kurį šoko visi norintys, daugiausiai dvyliktokai, buvo viena labai miela pora, dvyliktokas ir, manyčiau, jo sesė, tikriausiai pradinukė. Kadangi ji negalėjo pasiekti ir grindų, ir dvyliktoko pečių tuo pačiu metu, jis ją paėmė viena ranka, o ji apsikabino jo kaklą. Kaip ir sakiau, ji negalėjo pasiekti žemės, todėl jos kojos tiesiog tabalavo ore. Pasibaigus šokiui, padėkodama už šokį, pabučiavo į žandą. Šokių vakaro pabaigoje galėjo šokti visi norintys – rate sustoję poromis, vieną kartą pabandę, visi suprato, kaip reikia šokti. Buvo labai smagu stebėti tai iš šalies: skirtingo amžiaus, profesionalus ir ne – visus sujungė linksma nuotaika ir muzika. Apie renginį buvo girdėti tik labai geri atsiliepimai.
P.S. Mūsų direktorė tikrai labai gerai šoka.
Kamilė Butkevičiūtė, 3e
Klaipėdoje gruodžio 9-ą dieną buvo paminėta Tarptautinė antikorupcijos diena. Ta proga vyko pilietinė antikorupcinė akcija „Padovanok sau ramią sąžinę Kalėdoms“, kurioje LR STT Klaipėdos valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio viršininko Leono Barišausko buvo pakviesti dalyvauti ir „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai. Dalyvavo „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, Karinių jūrų pajėgų orkestras, teatro studijos „Aušra“ artistai. Renginį vedė aktorius Rimantas Pelakauskas. Mūsų gimnazijos mokiniai ruošėsi šiai akcijai, III klasių mokiniai aptarė korupcijos problemas pamokoje „Pasaulis su korupcija – pasaulis be ateities“ ir darė rankų darbo vėliavėles su šūkiais: „Padovanok sau ramią sąžinę Kalėdoms“, kūrė mintis apie sąžiningumą ir pilietiškumą, jų darbai buvo išdalinti akcijos metu Teatro aikštėje. Tarptautinė antikorupcijos diena – priminimas kiekvienam gyventi sąžiningai.
Laura Inčerauskaitė, etikos mokytoja
