Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija

Kovo 23 d. mūsų gimnazijoje susirinko gausus kolektyvas 1e klasės mokinių ir tėvelių. Visus vienijo vienas tikslas – sportas. Na, o sportavome nepaprastai, judėjome Zumbos ritmu. Mūsų užsiėmimas pavadintas „Zumba visai šeimai”, o šūkis – Zumba jungia visus. Ir tai tiesa – Zumba tikrai mus visus suvienijo ir leido prasmingai bei nuotaikingai praleisti laiką.

Į šį užsiėmimą susirinko ir mergaitės, ir berniukai, ir mamytes, ir tėveliai. Visi šokome ir liejome prakaitą, nes zumba, reikalauja šiek tiek pastangų. Tačiau niekas nepabūgo, nes muzika bei vienas kito palaikymas suteikė begalę energijos. Na, o pasibaigus treniruotei, daugelis norėjo pakartoti. Nutarėme sportinius susitikimus tęsti toliau. Visi praleidome aktyvų, geromis emocijomis persmelktą penktadienio vakarą „Ąžuolyno” gimnazijoje.

Laukiam visų, norinčių prisijungti prie mūsų sportinių susitikimų, antradieniais 18 val. aktų salėje. Kreipkitės į mokytoją Oksaną Simaitenę.

Kovo 15 d., ketvirtadienį, mūsų gimnazijoje vyko Lietuviškos dainos konkursas, skirtas paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Dalyviai – pirmų ir antrų klasių mokiniai – buvo paruošę išties įdomius pasirodymus. Išgirdome ir linksmų, ir susimąstyti verčiančių, ir patriotizmą įrodančių dainų. Be to, išvydome Lietuvos vėliavos spalvų ir kitų originalių akcentų mokinių pasirodymuose.

Na, o komisijos nariai – muzikos mokytoja D. Jakubauskienė, A. Janonis bei mokinys J. Limša – vertino kiekvienos klasės muzikalumą, artistiškumą, kūrybiškumą ir patriotiškumo lygį. Konkurso pabaigoje paaiškėjo, kad 3-iąją vietą užėmė 2e klasė, paruošusi trijų dainų (,,Dėl tos dainos“, ,,Per Vilniaus miestą“, ,,Pasveikinkim vieni kitus“) kompoziciją, 2-ąją vietą – 1d klasė, linksmai atlikusi dainą ,,Mūsų dienos kaip šventė“, o 1-osios vietos laimėtojais tapo 1c klasė, kurių daina ,,Laisvė“ sužavėjo labiausiai.

Taigi, šis konkursas atskleidė mokinių meilę Lietuvai, kūrybiškumą ir buvo dar viena proga pajusti šių Lietuvai ypatingų metų  šventinę nuotaiką.

Agnė Valaitytė, 2c

2018 m. kovo 9 d. vyko respublikinė teorinė – praktinė mokinių konferencija „Reikia išmokti sveikam išlikti“ Klaipėdos Ievos Simonaitytės mokykloje.

Konferencijoje dalyvavo „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai. Piešė skirtukus, skaitė pranešimus.

Dalinamės gražiomis akimirkomis iš renginio.

Dovilė Jankauskaitė 2e – už aktualiausią knygos skirtuko temos atskleidimą

Dovilė Mikniūtė 2b – už originaliausią knygos skirtuko temos atskleidimą

Erika Kazlauskaitė 1d – už inovatyviausią knygos skirtuką

Kristina Varnaitė 1d – už estetiškiausią knygos skirtuką.

Mokinius ruošė dailės mokytoja Vilija M.

Neila Mažonaitė 2 b kl. „Šiuolaikinės technologijos, priklausomybė nuo jų ir patyčios virtualioje erdvėje“. Padėka už originaliausią pranešimą.

Emilija Žigar 1a, Martyna Puotkalytė 1a, „Auskarų vėrimo tendencijos. Privalumai ir trūkumai“. Padėka už vaizdingiausią pranešimą.

Emilija Račkauskaitė 1a, Emilija Zabukaitė 1a, Augustė Daugėlaitė 1a, Donata Bubelytė 1a „Dietos≠Protas“. Padėka už kūrybiškiausią pranešimą.

Mokinius ruošė: etikos mokytoja Laura Inčerauskaitė, Technologijų mokytoja Nomeda Pamparienė, Socialinė pedagogė Vaida Martyšienė.

Vaida Martyšienė

Vasario 9-ą dieną, penktadienį, mūsų mokykloje vyko tikriausiai viena laukiamiausių švenčių dvyliktokams – Šimtadienis. Rytinė dalis, kaip jau žinome, – visiems pati smagiausia, reikalaujanti daug kūrybiškumo iš pačių dvyliktokų. Daugelis persirengė įvairiais kostiumais (filmų herojais, kitų tautų atstovais ar tiesiog jiems patinkančiais personažais, kuriais gali pabūti bent vieną dieną). Visi dvyliktokai, rodos, buvo susitapatinę su savo kostiumais ir kaip įmanydami stengėsi kuo geriau juos „išpildyti“.

Vėliau, 17.30 val., prasidėjo antroji Šimtadienio dalis, kurią įnirtingai ruošė trečiokai. Vakarinės dalies tema – „Ąžuolyno“ viešbutis“. Prieš renginį visi dvyliktokai fotografavosi prie fotosienos bei demonstravo savo skirtingas ir įdomias aprangas. Kiekvienas dvyliktokas, prieš įeidamas į aktų salę, gavo kortelę (viešbučio kambario raktą), ant kurios buvo parašytas skirtingas numeriukas. Šių kortelių savininkai buvo kviečiami ant scenos, kur turėjo atlikti jiems skirtas užduotis.  „Ąžuolyno“ viešbutis“ turėjo kuo greičiau viską susitvarkyti prieš audito testavimą, kad galėtų pakelti savo lygį ir išlaikyti penkias žvaigždutes. Viešbučio direktorius, pamatęs visą netvarką, kuri vyksta viešbutyje, kuo greičiau liepė susirinkti visam personalui ir viską kruopščiai iškuopti. Šiai užduočiai atlikti  personalui buvo skirta lygiai 100 dienų. Laimei, padedami viešbučio svečių (dvyliktokų) viešbutis išlaikė savo žvaigždutes ir toliau dar labai ilgai gyvuos.

Tad galime tik pasidžiaugti, jog ši šventė mūsų mokykloje yra taip linksmai švenčiama. Tikimės, jog dvyliktokai ją dar labai ilgai prisimins su šypsena veide.

Simona Šimkutė, 3a

Išvykstant (Tremtis)

Naktis – bežvaigždė, juoda –
Nuščiūva ir traukiasi.
Nes kai kam ,,šiąnakt“ virs ,,kažkada“,
Bet amžinai skaudės prisiminimuose.

Grėsmingi smūgiai į duris.
Baimė man suriša kojas.
Pikti riksmai suplėšo mintis,
O jie -,,skubėk!“- vis kartoja.

Jie vagia mano praeitį
Užtrenkdami namų duris.
Ašaros degina veidą,
Ir nežinau, kokia bus ateitis.

O gal bijau žinoti?..
Nes aš tokia – jau ne viena,
Matau – minia nenori pasiduoti.
Bet, deja, čia pasilikt nelemta.

Sausakimšame vagone
Dūsta kraujuojanti širdis.
Nerimas bėgioja akyse,
Kol tolyn neša ratų bildesys.

Nesuprantu, kas vyksta.
Tik tuštuma ir ilgesys viduje.
Ir žiaurią ateitį nujausdama
Gūžiuosi vagono kampe.

Naktis – pavargusi, šalta –
Su rytu apsikeičia.
Nes man žiaurus ,,šiąnakt“ virs ,,kažkada“,
Bet amžinai skaudės prisiminimuose.

          Mano miškas

Čia – tylu.
Tik ošia kartais
Keistu ritmu
Pavargėliai medžiai.

Man ramu.
Paleidžiu nekantrias mintis.
Dabar tik aš esu
Su savo praeitimi.

Ir išgirstu,
Kaip medžiai šnabžda.
Ir visa akimis regiu,
Nors jos ašarose skęsta.

Matau – tamsa.
Tarp medžių jis slapstosi.
Galiausiai kaunas.
Ir žūsta mano artimasis.

Buvau maža.
Tamsoj jį radau
Ant raudonų samanų.
Norėjau bėgti, bet suklupau.

Jo kraują
Dūsaudama gėrė žemė.
O mano veidą,
Kaip ir dabar, ašaros plovė.

Jau tamsu.
Ir laisto žemę
Pravirkęs dangus.
Tą pačią tylią žemę.

Aš jau einu.
Bet mažą kryžių išvystu
Ir dar trumpam sustoju
Tik trumpam, nes tamsu.

Aš išeinu.
Ir seną, pavargusį
Mišką palieku
Saugoti praeitį.

Dar grįšiu.
Ir paslaptingų medžių
Šnaresio klausysiu
Apie jų praeitį.

Čia tylu.
Tik retsykiais vėjas
Ir aš užklystu
Ir vaikštom tarp medžių senų.

           Laisvė

Ją išplėšė
iš mūsų rankų.
Paniekintą išvilko
Iš jos gimtų erdvių.
Ir uždarė palėpėj.
Surakino.
Neleido kalbėti.
,,Nebegrįši!“- grasino.

Tada jie atėjo
Pas mus.
Ir bandė Ją
išplėšti iš lūpų.
Iš kiekvienos širdies.
Kiekvieną dieną.
Valandą.
Minutę.
Ir taip daug
metų
jie mus maitino
užmaršumo nuodais.

Bet, žinot, nuodai –
netikri.
Bent jau mums.
Jie neveikė
viltingų širdžių
ir meilės Jai.

Mums pėdas badė
pasėtos
kraujo rožės.
Kiekvieną dieną.
Valandą.
Minutę.
Bet nepamiršom Jos.
Ji grįš, žinojom.

Taip.
Susigrąžinom Ją.
Pavargusią
ir liūdną.

Mes vėl Ją
užauginom.
Dabar saugom. Ji čia –
pati svarbiausia.

Ji pasakoja
savo istoriją
kiekvienais metais.
Vasario 16-ąją.
Tada mes ištariam
jos vardą.
Ir vėl. Kaip kadaise.
Laisvė.

                                              Agnė Valaitytė, 2c