Kodėl verta būti mokytoju?

This entry was posted by on Penktadienis, 29 balandžio, 2016 at

dfe8dba5fa1603c8fd3b8b7c9f74c8250d35f530
Kiekvienas iš mūsų savo gyvenime pabūname vis skirtingame amplua: kūdikis, mokinys, studentas, darbuotojas arba darbdavys, senjoras, – tik šie periodai visiems skirtingai klostosi. Drįsčiau teigti, jog bene svarbiausias gyvenimo etapas yra mokykla, joje mes praleidžiame net dvylika savo gyvenimo metų. Tų, kurie mūsų vystymuisi patys svarbiausi, efektyviausi. Mokykloje formuojame savo asmenybę, sužinome, kas mums sekasi, o kas ne, įgyjame teorinių žinių ir dar daugybę gebėjimų, kuriuos pritaikome vėlesniais metais. Bet pripažinkime: patys to neatliekame, daug padaro už mus mokytojai – daug labiau matę gyvenimo ir supratę, jog jį skirs vaikų asmenybėms ugdyti. Taigi kuo vertingas, naudingas mokytojo darbas, kodėl jis reikalingas, ar verta būti mokytoju?

Pirmiausia mokytojas visada bendrauja su jaunais žmonėmis, kurie dar nėra ,,sugadinti“ gyvenimo, veržlūs, siekiantys tikslo, dažniausiai motyvuoti ir užsispyrę, todėl mokytojas irgi ką nors iš tokių žmonių pasiima. Pavyzdžiui, jis visada turi būti jaunatviškas, domėtis naujausiomis technologijomis ir jų pažanga, nuolat tobulėti, nes šiais laikais mokinys bet kada gali užduoti  klausimų, kurie nebus iš parengtos mokymosi programos. Žinoma, tikras iššūkis mokinį  sudominti: sausą informaciją pateikti įdomiai ir suprantamai.   Toks pedagogas atrodys visada jaunas bei bus autoritetas  mokiniams, jį gerbs ir galbūt atsiras tokių, kurie norės ateityje būti tokie, kaip jų mokytojas, nes dažniausiai vaikų autoritetai yra iš artimiausios jų aplinkos.

Nė viena valstybė neišsilaikys be mokytojų, nes asmenys, neturintys išsilavinimo, negalės vadovauti ir vystyti bei kelti šalies gerovės.  Todėl ši profesija, mano manymu, yra ypač svarbi, juk mokytojas  atsakingas už išsilavinusios kartos išugdymą. Mokytojas turi būti atsidavęs, supratingas, šiuolaikiškas, protingas, linksmas, kartais turi tapti psichologu, aktoriumi, o  kartais privalo „susidoroti“ su prastesniais mokiniais (atsisakančiais mokytis, daryti namų darbus), jam reikia laviruoti ir pasistengti, kad noras mokytis būtų didesnis. Dėl šių priežasčių  manau, kad mokytojo profesija yra nelengva, bet įdomi.

Įdomi, nes mokytojas, davęs kontrolinį darbą, kažkokį patikrinimą, gali pastebėti, kiek pastangų įdėjo, kiek mokinys dėl to stengėsi, kas buvo mokiniui įdomu ir kas visiškai nepatiko. Taip susipažįsti su jaunuoliu, gali daryti prielaidų apie savo darbą. Kaip nuostabu būna mokiniui, kai jis yra pagiriamas, kai pedagogas džiaugiasi jo pasiekimais ir pataria, kur reikėtų pasistengti ir kaip mokytis.  Tie mokytojai, kurie sako, kad mokiniai mokytis nemoka, bet nepataria, kaip tai daryti, sulaukia antipatijų.teacher

Taigi mokytoju būti yra sudėtinga, bet  garbinga, smagu ir gera. Tu pamatai, kaip mąsto jauni žmonės, pats nuolat mokais ir iš jų  ir tiesiog tobulėji, daug atiduodi, kažkiek pasiimi, nuolat bendrauji. Labiau išmoksti bendrauti su savo vaikais, juos supranti. Senatvėje pagyvenę žmonės, kurie anksčiau buvo mokytojai, yra  labiausiai išprusę, malonūs, mokantys bendrauti. Žinoma, pedagogo darbas yra ypač sunkus, bet o kas gyvenime yra lengva?

Gabrielė Bračkutė, 3e

Comments are closed.