Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija

„Su kultūra ir žmogumi viskas yra taip gerai, kaip kad seniai nebuvo“, –  įstrigo žinomo Lietuvos žurnalisto, režisieriaus, laidų vedėjo ir įgarsintojo Ryčio Zemkausko žodžiai per blitz interviu.  Balandžio pirmoji kai kam pokštų ir (ne)įtikinamų melų diena, tačiau Klaipėdos kultūros fabrike niekas nejuokavo (užbėgu įvykiams už akių – niekas ir neliūdėjo). Klaipėdiečiai kartu su Ryčiu Zemkausku ir režisieriumi  Valentinu Masalskiu dalyvavo diskusijoje apie kultūros ir publicistikos vietą informacinėje visuomenėje ir atskleidė opozicines nuomones iš televizijos ir teatro virtuvių. Nors diskusija  buvo prilyginta terapijai ir daugeliui jos dalyvių paaiškėjo tam tikri atsakymai apie kultūrą ir jos apraiškas šiuolaikinėse informacijos šaltiniuose, norėčiau pasidalinti dar keliomis Ryčio Zemkausko įžvalgomis apie XXI a. žmogaus ir kultūros santykio ypatybes.

• Šiuolaikinis žmogus ir pop kultūra – neatsiejami vienas nuo kito. Ar pritariate šiam teiginiui ir kaip tai vertinate?

• Manau, jog tai visiška tiesa. Pop kultūra ir yra pop, nes ji žinoma, gerai išreklamuota ir pateikiama kiekvieną dieną, o tai žavi šiuolaikinį žmogų. Ir tai nebūtinai yra blogai. Žiūrovas (kalbu apie televiziją) gali rinktis – pasiūla yra milžiniška. Tai, kad jis pasirenka pop kultūrą, nėra nei blogai, nei gerai. Tai jo pasirinkimas. Apskritai nesu linkęs skirstyti kultūrą į vienokią ar kitokią atšaką, tai slegia ir baugina. Kultūrą vertinu kaip visumą, kurią kiekvienas mato kitaip. Meluočiau, jei sakyčiau, kad pop kultūra man svetima – kartkartėmis naršau Vogue portale,  nes man gražu, nes nenoriu kiekvieną dieną būti sukrėstas ar šokiruotas kažko gilaus ar sudėtingo.
• Ar Lietuvoje kultūrinių renginių užtenka, jų paklausa yra pakankama?
• Be abejonės, taip. Kultūrinių renginių yra begalė – kartais, žiūrėk, nespėji nueiti į tris koncertus per savaitę, o norisi visur. Paklausa taip pat, mano nuomone, yra pakankama. Jau nekalbu apie jaunus žmones, kurių požiūris į kultūrą yra tik teigiamas ir jie yra ištroškę gero kokybiško reginio. Tačiau problemą galima įžvelgti visuomenės požiūryje į renginio vertę, jo kainą. Atsiranda žmonių, kurie kažkokiu būdu yra įsisąmoninę, jog kultūra neturi kainuoti brangiai. O ji kainuoja ir mokėti yra už ką. Turime išmokti dalintis – tai, ką gauname iš teatro vaidinimų, kino filmų, koncertų ir kitų pasirodymų, turime priimti atvira širdimi, tačiau nepamiršti, jog atlygis yra būtinas.
•  Kultūros pasaulio įtaka žmogui. Ką išugdo kultūra ir kokia jos įtaka?
•  Kultūros įtaka žmogui yra tokia, kokią jis pats nusprendžia gauti. Žmogus visada girdi tai, ką nori girdėti, ir net pati rimčiausia kultūros laida jam nepadarys įspūdžio ir nepaliks nieko atminty, jei jam tai neįdomu ir neaktualu. Mažiau turime laukti, kol kažkas mus lavins. Laikas atėjo lavintis patiems.

• Kuris teiginys apie televiziją teisingesnis – žiūriu, ką rodo, ar rodo, ką žiūriu?

• Tai absoliučiai du vienas nuo kito tiesiogiai priklausantys dalykai. Sunku pasakyti, nuo kurio galo viskas prasidėjo, tačiau faktas, jog žiūrovai palaiko komercinių televizijų laidų reitingus, todėl  tų laidų daugėja ir toks ratas sukasi iki šiol. Apskritai televizija sukurta pramogai – po ilgos, dažnai sunkios darbo dienos taip ir noris prisėsti ir spoksoti, bet mažai galvoti. Pasiūla visada atitinka paklausą ir natūralu, jog toks dėsnis veikia ir televizijos produkcijoje.
• Kaip įvertinti, ar kultūrinė laida televizijoje yra gera ir kokybiška?
•  Rodyti ją komercinėje televizijoje. Ten susidarys tikslūs reitingai ir suprasi, ar darai taip, kad žmonėms patiktų. Ir nemeluosiu – daryti taip reikia. Nes kitaip, kas tave žiūrės,kam tu būsi įdomus? Jeigu dirbsi pats su savo „chebra“, gal ir bus labai linksma, bet turbūt sunkiai išgyvensi. Aišku, kultūrinei laidai komerciniame kanale yra pavojus būti pamirštai arba gali kilti reikalavimai ją pakeisti kažkokia kanalui naudingesne linkme, bet tu gali klausyti arba neklausyti ir pateikti tai taip, kaip tau atrodo geriausiai. Po to stebėti žmonių reakcijas. Nesakau, jog komercija yra viršesne už nacionalinius kanalus, mokesčių mokėtojų finansuojamas laidas, tačiau ten aiškūs rodikliai, kurie gali bent kiek parodyti tavo produkto vertę.

• Ar XXI a. žmogaus kultūrinių vertybių skalė yra pasikeitusi?

• Aš esu linkęs manyti, jog XXI a. žmogus yra išlikęs lygiai toks pat. Tai, kad jo gyvenime svarbesnį ir didesnį vaidmenį atlieka technologijos, dar nereiškia, jog tai pakeitė patį žmogų. Vis dargi su dešimčia pirštų, ar ne? (juokiasi). Reikia nustoti demoralizuoti žmogų. Kultūrinės vertybės kinta su jų  išraiškomis, juk ir pati kultūra nestovi vietoje, tačiau drastiškų pokyčių aš pats nematau. Su kultūra ir žmogumi viskas yra taip gerai, kaip kad seniai nebuvo.

 Gabija Kavaliauskaitė, 4e

 P.S.  Daugiau mano bendraamžių  įdomių straipsnių skaitykite šiuo adresu: www.textas.lt