Spalio 5 – diena, kuri tiek mokytojams, tiek mokiniams sukelia gerumo antplūdį
Tik atsikvėpus nuo Mokslo ir žinių dienos, mus aplanko dar viena šventė – Mokytojų diena. Kadangi mokiniams visada knieti ką nors sužinoti apie mokytojus, jų gyvenimą, taigi šia proga atsirado tokia galimybė…
Nina Matuzienė, informatikos mokytoja, buvo stropi mokinė, ypač sekėsi tikslieji mokslai, mėgo matematiką, braižybą. Nors ir mažai turėjo informatikos pamokų, mokytoja būti norėjo dėl to, nes patiko jos auklėtoja, save įsivaizdavo panašią į ją, taip pat, kaip pati pripažįsta, „buvo laikmetis, kai mokytojų profesija buvo prestižinė, tai ir paskatino mano pasirinkimą“. Paprašius prisimint ką nors linksma iš savo studijų meto, mokytoja pasakoja apie linksmas MAFI dienas, kaip juose vykdavo aukcionai „ Nusipirk egzamino įskaitą“, taip pat papasakoja apie „peliuko laidotuves“.
Vilma Dulevičienė, lietuvių kalbos mokytoja, mokykloje, universitete daug mokėsi: „ Pirmūnė buvau ir mokykloje, ir universitete, galiu save drąsiai vadinti „zubrilka“. Taip pat mokytoja Vilma pripažįsta, kad buvo aktyvi, lyderė, mėgdavo vadovauti savo klasės draugams, ypač jos klausydavo berniukai. Mokytojos kelią pradėjo todėl, kad tai buvo tikras pašaukimas. Beje, giminėje labai daug mokytojų: ir mama, ir močiutė, ir tetos, tačiau jokiu būdu tai nebuvo tėvų įtaka padarytas sprendimas.
Stasė Pancerova – kūno kultūros mokytoja, buvo ir stropi, ir gabi muzikai, dailei, sportui, todėl tik „paskutinę minutę“ nusprendė eiti šiuo keliu. Neapsiriko, grupėje sutiko ir savo vyrą Grigorijų Pancerovą, su kuriuo kartu visur – ir į darbą, ir namo. Prisiminusi mokyklą, mokytoja jokiu būdu neprisimena to kaip labai sunkaus darbo: „Buvo visko: ir iš choro kartais bėgdavome, ir šiaip mokytojai pykdavo, kai išeidavome iš pamokų dėl sporto, bet buvo linksma kaip ir visiems jauniems žmonėms, tada buvo mūsų laikas, dabar jūsų“.
Raimonda Dargevičienė, chemijos mokytoja, taip pat buvo darbšti, stropi, motyvuota, rami mergaitė. Mokėsi „rinktinėje klasėje“, kurioje visada vyravo susikaupimas ir tyla. Mokytojos keliu patraukė, nes labai mėgo bendrauti su jaunais žmonėmis, jiems padėti, taip pat patiko chemijos dalyko paslaptys. Ir kitiems patartų rinktis mokytojo profesiją, jei yra gabūs, be abejo, darbštūs, nes mūsų visuomenėje trūksta gerų mokytojų, kurių pamokos būtų ir naudingos, ir įdomios, įtraukiančios. Ąžuolyniečiams linki daugiau entuziazmo, optimizmo pamokose.
Inga Mickevičienė, anglų kalbos mokytoja, gali pasigirti ir būti pavyzdžiu kitiems dėl savo lankomumo mokykloje – nepraleido nė vienos pamokos ne dėl ligos, buvo darbšti ir tikrai daug mokėsi (baigė sidabro medaliu)! Taip pat mūsų mokyklos mokytoja nebuvo pilka pelytė (kaip dabartinis jaunimas pasakytų, žmogus, neturintis gyvenimo), visada buvo aktyvi, dalyvavo įvairioje veikloje, žodžiu, spėdavo visur ir viską, net kartais ir į muštynes įsiveldavo. Būdavo lyderė, vienąkart per muzikos pamoką suplanavo „planą chuliganą“ – susitarė, kad kai ji duos ženklą, visi tarsi nukris ant suolų ir mokytojai papokštaus. Tapo mokytoja, nes labai mėgo anglų kalbą, norėjo tapti gide, bet tiesiog įstojo ir dabar džiaugiasi bei niekur kitur savęs nebeįsivaizduoja ir negalėtų dirbti kito darbo.
Ačiū jums, mokytojai, už jūsų atsidavimą, rūpinimąsi, sunkų darbą, už „pagalbą valgyti karčias mokslo šaknis“. Ačiū už gyvenimo pagrindų patiesimą ir norą, kad mes būtume protingi, geri ir visapusiškai išsilavinę žmonės.
Mokytojas kalbino Gabrielė Bračkutė,3e