„Tiesiog labai myliu matematiką…“

This entry was posted by on Ketvirtadienis, 30 balandžio, 2015 at

Roma PetrosieneKadangi šių mokslo metų pradžioje „Ąžuolyno“ gimnaziją paliko puikus mokytojas ir klasės vadovas Edmundas Kvederis, 2e klasėje įvyko keletas pokyčių… Vienas iš jų buvo toks, jog mes gavome naują klasės vadovę, puikią matematikę, įdomią bei mielą asmenybę – Romą Petrošienę. Štai todėl ir nusprenžiau paklausinėti jos keleto mane dominančių dalykų.

  • Apibūdinkite save 3 – 5 žodžiais.
  • Manau, esu pareiginga, geranoriška, mylinti žmones ir labai mylinti savo šeimą.
  • Kodėl pasirinkote būtent matematiką? Kas paskatino tai padaryti?
  • Veikiausiai mane paskatino buvę mokytojai. Labiausiai man tuomet patiko fizika. Vis dėlto su matematikos mokytojais mokykloje taip nepasisekė. Daugelį dalykų išmokau pati. Reikėjo įdėti daug darbo, pastangų ir užsispyrimo, tačiau man tai vis tiek labai patiko. Turbūt paveldėjau polinkį į matematiką iš mamos.
  • Ko, Jūsų manymu, be sugebėjimo skaičiuoti, išmoko matematika?
  • Žinoma, loginio mąstymo! Proto mankšta – tai didžiausia matematikos nauda.
  • Kokia buvote mokinė?
  • Na, nieko ypatingo papasakoti negaliu (juokiasi). Buvau nedrąsi, rami, pirmūnė… Tačiau netradicinė. Dalyvaudavau ir įvairiuose sporto renginiuose bei varžybose, atstovaudavau mokyklai skirtingose rungtyse. Buvau pirmūnė ir per kūno kultūros pamokas (juokiasi).
  • Ar buvo mokykloje dalykų, kurie Jums nesisekė?
  • Ne (juokiasi). Tikrai turėjau užsispyrimo.
  • Ar be matematinio talento turite dar kokių nors užslėptų gabumų?
  • Na, pirmiausia, tai nemanyčiau, jog turiu matematinį talentą. Tiesiog labai myliu matematiką. Net kai turiu laisvo laiko, mėgstu pasiimti uždavinyną į rankas ir spręsti. Rodos, net siela atsigauna! Na, o kitiems pomėgiams ar gabumams tobulinti, dirbant gimnazijoje, nebelieka laiko. Tačiau kai ateina vasara, įninku į detektyvinių istorijų skaitymą.
  • Įvardykite keletą savo mokinių savybių, kurias vertinate .
  • Manau, jog tai yra geranoriškumas, šiltas žvilgsnis, norėjimas bendrauti, šiltos šypsenos, aktyvumas. Kalbant apie savo mokinius, jaunimą, nesutinku su gana dažnais pasisakymais, jog šiandienos jaunimas – niekam tikęs. Tikrai ne! Labai žaviuosi nūdienos jaunuoliais, jie tokie aktyvūs, visur dalyvauja! Ir kaip jie viską spėja? (juokiasi)
  • Kaip manote, kokia yra didžiausia Jūsų charakterio stiprybė?
  • Na, visuomet stengiuosi padaryti viską taip gerai, kaip tik įmanoma. Tik nežinau, ar tai tikrai visada gerai… Juk visur geriausias būti negali.
  • Kokia būtų Jūsų didžiausia silpnybė?
  • Kartais kai kuriuos pasakymus, ypač mokinių, priimu per daug asmeniškai – „per daug imu į širdį”. Tačiau šią savybę jau baigiu išgyvendinti.
  • Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?
  • Tenka šiek tiek padirbėti darže, taip pat labai mėgstu vairuoti. Keliauju su vyru žvejoti prie Nemuno, ten apie 4.00 ryto labai patinka pasitikti saulę.
  • Kokia buvo didžiausia Jūsų svajonė, kai buvote mokinė?
  • Tapti mokytoja . Svajonė išsipildė (juokiasi).
  • Kokią šalį norėtumėte aplankyti labiausiai?
  • Norėčiau nuvykti į Romą (juokiasi). Taip pat galbūt pavyktų nuvykti į Paryžių.
  • Kokia yra gražiausia vieta, kurioje Jums yra tekę apsilankyti?
  • Prie Nemuno krantų ketvirtą valandą ryto, pasitinkant saulę…

 

Klasės vadovę kalbino Aira Čeponaitė, 2e

Comments are closed.