Pasimėgauti Kalėdų dvasia ir ne tik … į Berlyną
Ankstų gruodžio 19 dienos rytą, kol visi tik svajojo apie saldų miegą, prasidėjo „Ąžuolyno“ gimnazijos įvairių klasių moksleivių kelionė į Vokietijos sostinę Berlyną. „Išsikovoję“ autobuse norimas vietas ir patogiai įsitaisę apie 4h ryto mes pajudėjome iš lietingosios Klaipėdos. Pirmasis mūsų sustojimas buvo Kaune, kur pasiėmėme kelionės vadovę gidę Danutę ir važiavome toliau iki Lenkijos sienos. Pasienyje sustoję pasikeisti valiutos tęsėme savo išvyką ir ramiai klausėmės gidės pasakojimų: susižinojome apie Lenkijos plotą, gyventojų skaičių, prisiminėme jos istoriją. Pusryčiavome nedideliame Lenkijos miestelyje Lomžoje. Kadangi mūsų kelionės tikslas buvo Berlynas, tad teko pervažiuoti visą Lenkiją. Iš viso kelionėje įveikėme net 2340 kilometrų. Didžioji mūsų pirmosios dienos dalis buvo praleista autobuse, bet ir čia nebuvo nuobodu: žiūrėjome filmus, klausėmės muzikos, vieni dar ir knygas skaitė, vartė žurnalus, o kiti šnekučiavosi ar snaudė. Ir štai apie 7h vakaro mes atvykome į Lenkijos-Vokietijos pasienyje esantį miestelį Rzepin. Viešbutyje pasiskirstėme kambarius ir išsikrovėme mantą, vakarą praleidome kiekvienas savo nuožiūra – kas ėjo pasivaikščioti po naktinį miestelį, kas kambariuose su draugais kalbėjosi ar tiesiog ilsėjosi po ilgos kelionės.
Atsikėlę ir papusryčiavę su dideliu nekantrumu išsiruošėme į Berlyną, į kalėdinių mugių miestą. Gidė tęsė pasakojimą apie šalį, kol mūsų akys išvydo pirmuosius Vokietijos sostinės fragmentus. Netrukus pamatėme garsiąją 1,3 km ilgio betoninę Berlyno sieną, vis dar menančią baisius okupacijos laikus, Šaltojo karo metu skyrusios Rytų ir Vakarų Vokietiją. Šios sienos ruožas Šprė upės pakrantėje dar vadinamas Rytų galerija. Sieną puošia įvairūs padalintos Vokietijos ir jos susivienijimo epochą įamžinę paveikslai. Čia galima išvysti Rytų Vokietijos simboliu tapusį Trabant automobilį, besiveržiantį pro Geležinės uždangos simboliu tapusią sieną. Kitas žymus piešinys – Sovietų Sąjungos lyderio Leonido Brežnevo ir Rytų Vokietijos vadovo Ericho Honeckerio broliškas bučinys. Šią galeriją po atviru dangumi kūrė apie 120 menininkų iš 21 šalies. Taip pat lankėmės vienoje žymiausių Berlyno aikščių, Aleksandro aikštėje. Iki 19 a. ši vieta vadinta Jaučių turgumi, kadangi čia rinkdavosi galvijų prekeiviai. O po Antrojo pasaulinio karo aikštė kardinaliai pakeitė savo išvaizdą: dauguma dabartinių pastatų yra pastatyti naujai. Žymiausias aikštės statinys – 365 m aukščio Berlyno televizijos bokštas. Bokštas, dėl savo formos pramintas „dantų krapštuku“, yra dar vienas Berlyno simbolis, kuris praktiškai matomas esant bet kurioje miesto vietoje. Aleksandro aikštė – buvęs Rytų Berlyno centras. Čia mes ir pasivaikštome, susipažįstame su nuostabia architektūra: Neptūno šaltiniu, senuoju Universitetu, biblioteka, Marijos bažnyčia, einame Unter den Linden, viena gražiausių Berlyno gatvių, kuria kadaise buvo vykstama į karališkuosius medžioklės plotus. Mūsų laukia išvyka laiveliu Šprė upe. Maždaug valandos trukmės pasiplaukiojimas atveria mums nuostabius Berlyno vaizdus, senojo miesto panoramą. Būtent Šprė upės intakų juosiamoje saloje ir gimė Berlyno miestas – 13 a. čia įsikūrė pirmosios gyvenvietės, kurios vėliau išsiplėtojo į miestą, šiandien turintį pusketvirto milijono gyventojų. Šioje saloje dabar stovi Berlyno katedra, didžiausia protestantų bažnyčia Vokietijoje, o greta įsikūrę net keletas muziejų (iš viso Berlyne jų per 140!). Dėl to ši vieta pavadinta Muziejų sala.
Ne veltui sakoma, kad Vokietija – kalėdinių mugių karalienė. Ko gero, nė vienoje Europos šalyje nerastume tokios Kalėdų mugių gausos ir įvairovės. Berlyne per šventes veikia maždaug 50 skirtingų mugių skirtingose miesto vietose. Didžiausia įsikūrusi šalia Kaizerio Vilhelmo Atminimo bažnyčios. Kiekvienais metais šioje mugėje apsilanko daugiau nei 2 milijonai lankytojų. Mergaičių prašymu gidė šiek tiek keičia dienotvarkę ir mes patraukiame pirmosios kalėdinės mugės link. Mugė tiesiog užburia savo kalėdine nuotaika, kviečia mus pasinerti į cinamoninių-imbierinių sausainių, meduolių, įvairių skonių riešutų, kalėdinių žaisliukų, karšto kalėdinio vyno ir punšo kvapus, sugrąžina mus į vaikystę ir kviečia pasisukti karuselėse, pačiuožinėti ant ledo, įsigyti originalių rankų darbo kalėdinių dovanų. Netoli mugės ir didieji prekybos centrai, į kuriuos patraukia dalis mokinių, norinčių ne tik apsipirkti, bet ir papietauti.
Po gardžių pietų keliaujame toliau. Dabar mūsų laukia pagrindinis miesto simbolis – Brandenburgo vartai, kurie ir buvo, ir tebėra svarbių Berlyno istorinių įvykių liudininkai. Nuo 1791 m. šie didingi vartai tarnavo kaip muitinės postas. Anksčiau buvęs viso pasaulio susiskaldymo simboliu, dabar Brandenburgo vartai simbolizuoja vienybę. 1961 m., pastačius Berlyno sieną, vartai buvo uždaryti ir vėl atverti visuomenei tik 1989 m. nugriovus sieną. Mūsų visų nenorui, mus pasitinka lietus, tačiau tai nebesvarbu. Turime dar šiek tiek laisvo laiko ir einame link Reichstago – parlamento rūmų. Rekonstravus šį statinį, jis tapo naujojo Berlyno simboliu. Praėję patikrą mes įeiname į turistams atviras senojo pastato erdves ir pasivaikščiojame po kupolą – svarbiausią viso komplekto elementą. Be to, jis – svarbiausias šviesos ir energijos šaltinis. Kupolas dieną sugeria iš išorės sklindančius saulės spindulius ir veidrodžiais nukreipia juos į vidų, o naktį virsta kažkuo panašiu į šviesos skulptūrą. Apžiūrėję Reichstagą iš viršaus ir pasigėrėję amą atimančiais naktinio Berlyno vaizdais, keliaujame toliau, kur mūsų laukia dar viena kalėdinė mugė. Šalia jos Potsdamo aikštė – naujas finansų ir verslo rajonas, išsiskiriantis naujais, aukštais pastatais. Pasivaikščioję po mugę, pavakarieniavę ir įsigiję lauktuvių savo šeimos nariams bei draugams patraukiame autobuso link. Atsisveikiname su Berlynu ir grįžtame į viešbutį Lenkijoje.
Mums liko paskutinė naktis Lenkijoje, ryte mes vėl sėdame į autobusą ir keliaujame namų link. Lenkijoje sustojame papusryčiauti, papietauti, išleisti likusius zlotus ir štai po ilgos kelionės mes jau Lietuvoje. Kaune išleidžiame savo kelionės vadovę Danutę ir riedame toliau į Klaipėdą. Apie 12h vakaro sekmadienį grįžtame į Klaipėdą. Kelionė jau baigta, bet įspūdžių dar daug. Supratome, jog Berlynas – miestas, kupinas istorijos ženklų ir pėdsakų, svarbus kultūros centras ne tik Europoje. Joks kitas miestas Vokietijoje nėra toks turtingas paminklais ir muziejais, garsus įspūdingomis kalėdinėmis mugėmis, primenančiomis stebuklų pasakas, – tad aplankyti Berlyną buvo verta!
Visi labai dėkojame kelionės organizatorei 3d klasės mokinei V. Venckutei ir lydinčioms mokytojoms S. Riaukienei, V. Dulevičienei ir D. Tarnienei.
Neda Rylskytė 3d
