Interviu su direktore
Kadangi artėja nuostabiausios metų šventės, nusprendžiau paimti interviu iš žmogaus, kuris galėtų apibūdinti „Ąžuolyno“ gimnazijos vidų bei puikiai pažinotų mokinius bei mokytojus. Taigi nusprendžiau paimti interviu… iš direktorės!
– Ar laukiate švenčių?
– Laukiu,- labai paprastai ir trumpai atsako direktorė.
– Ką jums reiškia Kalėdos?
– Labai graži šeimos šventė (pirmiausia šeimos šventė) ir labiausiai man ji susijusi su virsmu iš tamsos į šviesą. Labai nemėgstu niūraus rudens, kada išeini į darbą su tamsa ir grįžti su tamsa. Kalėdos man asocijuojasi pirmiausiai su šviesa, viena vertus, todėl, kad atsiranda labai daug gražių papuošimų ir daugiau šviesų, kartu pradeda ilgėti dienos ir artėja pavasaris.
– Ar esate sau davusi pažadus Naujųjų metų išvakarėse?
– Taip, yra buvę situacijų, kada Naujųjų metų išvakarėse kažką pasižadi. O dėl įgyvendinimo būna visaip .J
– Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?
– Oh… Sunkus klausimas… Pastebėjau, kad mano pomėgiai priklauso nuo metų laiko ir darbo krūvio. Aš labai mėgstu skaityti knygas, bet dažniausiai tai darau per atostogas J. Darbo metu nebūna tiek laiko, o aš labai mėgstu pradėjusi perskaityti iki pabaigos. Mėgstu gamtą, vaikščioti prie jūros, nuvažiuoti į mišką, keliauti pagal galimybes.
– Jūs pasirinkote chemiją ar chemija pasirinko Jus?
– Labai geras klausimas,- juokdamasi atsako direktorė. Ko gero, šitoje situacijoje pasakyčiau, kad labiausiai pasirinko mane mano buvusi chemijos mokytoja, nes mokykloje man sekėsi daug dalykų. Tiesiog chemijos mokytoja buvo tas žmogus, kuris paskatino daugiau laiko skirti chemijai.
– Kodėl jums patinka mokytojos darbas?
– Man neblogai sekasi rasti bendrą kalbą su mokiniais, patinka dirbti su jaunais žmonėmis.
– Kokias žmogaus charakterio savybes labiausiai vertinate? O kokių nemėgstate?
– Vertinu atsakingus žmones, turinčius humoro jausmą, kurie moka bendrauti, kurie imasi darbo ir padaro iki galo… Nemėgstu dviveidžių, neatsakingų…
– Pasakykite kokį nors juokingą mokinio posakį, kuris visada pralinksmina.
– Man labai sunku pakartoti. Kartais mes labai smagiai su mokiniais pasijuokiame, bet iš ko mes pasijuokiame… Nėra nė vieno posakio, kuris būtų labai įstrigęs.
– Ar namuose laikote augintinį?
– Taip, turiu akvariumą, – juokiasi direktorė. Auksinių žuvelių. Mano pareiga yra jas iš ryto pamaitinti. Bet kartais būnu prižiūrėtoja savo vaikų augintinių. Kai jie nori kažkur išvažiuoti, aš būnu jų šuniukų auklė. J
– Ar pirkdama kūno priežiūros priemones žiūrite cheminę sudėtį?
– Kartais, bet stengiuosi naudoti natūralesnes priemones. O pastaruoju metu perku ne kremus, o aliejus, kurie yra tikrai natūralūs.
– Ar vaikystėje mėgote vadovauti?
– Mmmmm… Vadovauti? Taip! Nes turėjau jaunesnį brolį, tai bandydavau jam savo tvarką visą laiką įvesti. Iki to momento, kol aš buvau už jį fiziškai stipresnė. Kada jis už mane darėsi stipresnis, tai mano vadovavimas baigėsi. Nuo vaikystės aš buvau aktyvistė tiek su kiemo draugais, tiek mokykloje.
– Ko palinkėtumėte ąžuolyniečiams ateinančiais metais?
– Kiekvienam asmeniškai palinkėčiau gerų metų, kad išsipildytų visi troškimai. Visiems bendrai linkiu gražaus sutarimo, bendravimo, įsiklausymo, tarpusavio supratimo. Norėčiau, kad gimnazijoje būtų mažiau nepatenkintų žmonių. Nors skeptiškai žiūriu į tokius gražius posakius pvz.: kaip antrieji namai, bet iš tikrųjų mes čia praleidžiame daug laiko, norėčiau, kad gimnazija būtų šilta, jauki ir tikrai drąsiai galėtume pasakyti: mes čia jaučiamės gerai!
Dėkoju direktorei, kad rado laiko pabendrauti tokiu užimtu laikotarpiu. Linkiu visiems nuostabių ir neužmirštamų švenčių bei ateinančių metų!
Kamilė Butkevičiūtė, 2e