Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija

Ankstyvą spalio 24 dienos rytą (tie, kurie labiau laukė kelionės, sakė, kad  naktį J). 4 valandą ryto (ar nakties) 2b, 2d ir 2e klasės mokiniai su mokytojais ir vairuotojais pradėjo kelionę į Lenkiją, pajudėdami nuo Akropolio stovėjimo aikštelės. Dauguma mokinių, įsitaisę kėdėse kuo įmanoma patogiau ant savo pagalvių arba atsirėmę į draugą, šiltai apsikloję pledais, mėgino pratęsti sapną, kurį pradėjo namuose. Ypač saldžiai užmigo istorijos mokytojos. Po gerų 2 valandų  mes sustojome Kaune ir paėmėme gidę. Kitas sustojimas buvo pasienyje. Taigi mes jau Lenkijoje ir iki mūsų kito sustojimo Lomžoje, kur pusryčiavome, neapsiėjome be gidės pasakojimų. Gidė pradėjo kalbėti apie tradicinius lenkų valgius: koldūnus burokėliuose, šaltieną… Daugumai mokinių tikriausiai šitie valgiai nebuvo prie širdies, nes pusei autobuso pasidarė bloga, o kita pusė pravažiuodama  žiūrėdavo į Mcdonalds restoranus ir prašydavo sustoti, bet, deja… Taigi mes sustojome, kaip ir buvo planuota, pakelės bistro ir, daugelio džiaugsmui, ten nebuvo patiekalų, kuriuos vardino gidė autobuse. Atvažiavę į Varšuvą, dalyvavome pažintinėje ekskursijoje po senamiestį. Svarbiausi lankytini objektai, mano manymu, kuriuos turėjome įsiminti, yra šie:

• Karaliaus rūmai/Karališkoji pilis

• Pilies aikštė

•     Turgaus aikštė

• Akmeniniai laiptai

Siauroje gatvelėje statūs akmeniniai laiptai, kurie jungia senamiestį su netoliese esančia prieiga prie Vyslos upės.
 

• Varpas, kurį palietus, išsipildo visos svajonės.

•  Man patiko siena Dawna gatvėje.

Laisvalaikio metu, dauguma mokinių ėjo pavalgyti, o kiti – fotografuotis.  Po to ėjome iki vadinamosios „Stalino dovanos“ – Kultūros ir mokslo rūmų, kurie yra tapę vienu iš miesto simbolių.

Kai užkilome liftu į viršų, atsivėrė nuostabi Varšuvos panorama. Manau, mums pasisekė dar labiau, nes mes ten nuvykome, kai leidosi saulė. Buvo nuostabu, bet labai šalta. Mano manymu, iš čia atsiveria visiškai kitokia Varšuva.

Paskui turėjome vėl laisvo laiko, nes norinčių eiti į Karalių rūmus buvo tik keletas žmonių. Daugiausia tuo metu visi vaikščiojo po parduotuves, ieškojo lauktuvių ir, aišku, ėjo pavalgyti. Kai pasibaigė laisvas laikas, visi sulipome į autobusą ir pajudėjome viešbučio link. Viešbutyje gyvenome po 2 kambaryje. Ryte papusryčiavome ir vėl į autobusą, bet, aišku, kaip be nesklandumų? Vienas mokinys, kuris miegojo vienas kambaryje, pramiegojo. Taigi klasės vadovei  teko jį pažadinti, o visas autobusas laukė… Ir štai susivėlęs miegalius pasirodė autobuse. Jį pasitiko plojimai J. Pagaliau pajudėjome mažo ir seno miesto Olštyno link. Atvykę pasivaikščiojome jo gatvėmis. Po to patraukėme Mikolaikų vandens parko link, ten buvome 3 valandas. Tie, kurie nenorėjo eiti į vandens parką, galėjo pasivaikščioti po miestelį. Paskui pajudėjome į Klaipėdą. Kitas sustojimas buvo prekybos centre, ten visi mėgino išleisti paskutinius zlotus. Sakyčiau, kad kai kurie netgi šlavė lentynas (ypač saldumynų), prie kasų ėjo net su krepšeliais,  pridėtais iki viršaus. Po to sekė keletas sustojimų degalinėse. Paskui klasės vadovas Edmundas Kvederis kvietė mokinius, kurie kažkuo pasižymėjo, uždavinėjo jiems klausimus ir teikė prizus. Vieni žaidė žaidimus, kiti miegojo. Kaune išleidome gidę, ji buvo išlydėta iš autobuso plojimais. Kadangi kitą dieną bus vienos mokinės gimtadienis, o iki vidurnakčio liko 10 min, mes nusprendėme ją pasveikinti. Saldžiai miegodama, per mikrofoną išgirdo, kad ją kviečia, ji atsibudo ir visas autobusas  pradėjo dainuoti „Su gimimo diena“, ji nesitikėjo ir buvo maloniai nustebinta.

Šventinis „tortas“.

Taip linksmai mes pasiekėme Klaipėdą apie 2-3 valandą nakties.

Kelionė buvo nuostabi, dėkoju buvusiam (mes jo taip lengvai nepaleisim) klasės vadovui Edmundui  Kvederiui, kad suorganizavo šią kelionę ir visiems, kurie prie jos prisidėjo.

Jeigu paklaustumėte manęs, ar verta vykti į Lenkiją? Atsakyčiau – taip, vien dėl labai pigaus ir skanaus maisto. Ypač vaflių Varšuvos senamiestyje, kurių neįmanoma pamiršti…  J Be abejo,  ir gražios architektūros…

Kamilė Butkevičiūtė, 2e