Pasaulis, kuriame visi žmonės laimingi, – šalia mūsų
Tas, kas pasakė, jog utopija neegzistuoja, – klydo. Tai pasaulis, kuriame visi žmonės
laimingi, viskuo dalijasi, įžvelgia tik gerąsias vieni kitų savybes, atranda naujus dalykus,
jaučia nepaprastą bendrumą. Jis egzistuoja visai šalia mūsų… Šiais laikais mes gyvename
bijodami daryti gera kitiems, neva pasirodysime silpni, mus išjuoks…. O jūs pabandykite
įsivaizduoti tokią vietą, kur nėra smerkiančių žvilgsnių, o tavo geras darbas yra įvertinamas
daugybe šypsenų… Tikrai daugybe. Štai čia ir prasideda kelias utopijos link.
Tai vieta, kur kiekvienas yra suprastas ir išklausytas – tereikia tik pakelti ranką ir visi,
esantys aplinkui, tavęs klausys. Manote, kad taip nebūna? Būna, nes čia egzistuojančios
taisyklės tampa tokios suprantamos, kai visi nesispyriodami jų laikosi, o kodėl gi
nesilaikyti? Šioje vietoje nėra abejingų žmonių – visi tiesiog dega tuo, ką daro. Aistra ir
atsidavimas savo veiklai sukuria itin jaukią ir nuoširdžią atmosferą, kurioje kiekvienas
jaučiasi drąsiai. Čia išnyksta visi kompleksai.
Šioje vietoje gyvenimas – žaidimas, tačiau bežaisdami mes išmokstame visų tų išvardintų
gerųjų savybių, o laikas prabėga žaibiškai. Būnant ten, pasaulis už tos vietos ribų atrodo toks niūrus ir pilkas… Bet taip yra tik, todėl, jog toje vietoje gyvenimas turi tiek daug spalvų… Žmonės čia neskuba gyventi, galvoti, kas bus toliau, iš anksto blogai nusiteikti. Jie gyvena čia ir dabar.
Norit sužinoti, kur galima rasti šią vietą? Ji gali būti bet kur. Šiuo atveju tai mūsų ,,Ąžuolyno“ gimnazija, kurioje vyko ,,Sniego gniūžtės“ stovykla. Vienintelis minusas – ji trunka taip trumpai, vos savaitgalį… Laiką praleidus tokioje vietoje itin sunku grįžti į įprastą gyvenimą, tačiau tu visuomet gyveni su viltimi, jog vieną dieną tavo kasdienis gyvenimas taps panašia maža utopija.
Radvilė Stankevičiūtė, 3e
