Metų abiturientas 2011, Maksim Solovjov

This entry was posted by on Penktadienis, 31 kovo, 2017 at

Baigiau Glazgo universiteto programinės inžinerijos bakalaurą pirmos klasės diplomu, buvau apdovanotas kaip geriausias studentas. Studijų metu atlikau keturias programavimo praktikas.

Iš čia svarbiausias patarimas visiems (ne tik metų abiturientui) – praktikos yra būtina sėkmingo išsilavinimo dalis. Išmoksti siųsti aplikacijas, pereini per daugelį telefoninių ir asmeninių interviu, pasižiūri, kaip iš tiesų atrodo darbas. Jeigu planuoji būti akademikas, – turi vasarą padėti dėstytojams, dalyvaut tyrimuose, rašyti straipsnius, gerinti kursinę medžiagą. Jeigu planuoji į industriją eiti,  – turi vaikytis garsių vardų, kuriuos galėtum įsirašyti į CV. Paaukoji atostogas, bet pasikloji sėkmingą pagrindą tolesniam gyvenimui.

Dabar gyvenu Londone, dirbu programuotoju finansinės informacijos tiekėjui Bloomberg. Šiuo metu skaičiuoju, kiek pinigų bankai turi atsidėti juodai dienai. Tai priklauso nuo to, ko jie pripirko ar prisipardavinėjo. Kadangi  didžiausių bankų gera fantazija,  mums netrūksta darbo.

Universitete buvau istorinio fechtavimo instruktorius, ir man patiko mokyti, todėl dabar darbe stengiuosi kartais surengti vieną kitą savo paskaitą. Bet mano mėgstamiausias pasiekimas tas, kad sugebėjau įtikinti aplinkinius daryti tą patį. Dabar kas kelias savaites Bloombergas nuperka mums maisto ir per pietus kas nors dalijasi savo žiniomis. Tikrais lyderiais ne gimstama ir ne tampama – juos išrenka žmonės, jų įkvėpti. Kitas mano palinkėjimas – įkvėpti aplinkinius.

Gerų prisiminimų iš mokyklos turiu daug – ištisas gyvenimo periodas sukosi apie mokyklą ir jos žmones. Meilės, dramos, penktadieniai dar tada Mėmelyje praėjus šešeriems metams man tokie pat svarbūs kaip olimpiados, pamokos ir sudeginti pyragai (kartą per maisto technologijų pamoką vietoj sviestuoto popieriaus kažkokį paprastą panaudojau, gražiai degė). Bet tik išėjęs iš mokyklos suvokiau, kiek daug aš gavau iš Mokytojų. Nuo tada man teko pamatyti mokytojų darbą iš kitos barikadų pusės, ir kiek džiaugsmo jiems kartais sukelia, kai jie sugeba parašyti 4, kai nesitikėjo, kad žmogus bent 2 surinks. Kaip asmeniškai jie išgyvena savo moksleivių laimėjimus ir nesėkmes! Todėl, neišskirdamas nė vieno, noriu prisimint tą begalę atvejų, kai mokytojai man davė daugiau, nei priklausė.

Metų abiturientui palinkėčiau kuklumo. Man pačiam jo gyvenime labai trūksta. Kai esi protingiausias kambary, – pataikei ne į tą kambarį.

Talis (Thalos), tas, kur iš Talio teoremos, gyveno graikiškam žvejų kaime VI a. pr. Kr. Siekdamas žinių, jis išvyko į Egiptą, kuris tais laikais atrodė kaip amžina, tūkstantmetinė civilizacija. Sugrįžęs po dešimties metų, jis sukūrė pirmąją mums žinomą teoremą, padėdamas pagrindą visai graikiškai filosofijos tradicijai, o taigi – ir mūsų dabartiniam mokslui. Apie jį pradėjo sklist kalbos, ir negeri liežuviai pradėjo kartoti: „Jei jis toks protingas, tai kur jo pinigai?“ Vieną dieną Taliui tai atsibodo. Tais metais buvo sausra, bet, pasirodo, Viduržemio jūros regione orai nuspėjami. Todėl jis apskaičiavo, kokie orai bus kitąmet ir pamatė, kad bus didžiulis alyvų derlius. Jis pigiai supirko visus alyvų sodus aplink ir po metų, juos brangiai pardavęs, pagrūmojo piktiems liežuviams pirštu ir toliau tęsė savo mokslus. Kaip pasakytų odesitai – kad man taip gyventi.

Rask šių dienų talius ir apsupk save jais. Jie visada noriai dalinasi savo žiniomis.

 

Tai va tiek
Linkėjimai,
Maksim

Comments are closed.